Žiūrovų pageidavimu sugrįžta populiariausių Oskaro Koršunovo spektaklių peržiūros internete

Per visą karantiną OKT/Vilniaus miesto teatro rengtas spektaklių peržiūrų internete ciklas pranoko lūkesčius. Kai kurie spektakliai sulaukė virtualių anšlagų, o ciklui pasibaigus žiūrovų dėmesys neatslūgo.

Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“.<br>G.Packevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“.<br>G.Packevičiaus nuotr.
 Scena iš spektaklio „Senė 2“.
 Scena iš spektaklio „Senė 2“.
 Scena iš spektaklio „Senė 2“.
 Scena iš spektaklio „Senė 2“.
Scena iš spektaklio „Oidipas karalius“.<br> D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Oidipas karalius“.<br> D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Miranda“.<br> D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Miranda“.<br> D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 21, 2021, 3:36 PM

Įkvėpti tokios sėkmės, režisierius O.Koršunovas ir jo teatras nusprendė pratęsti peržiūrų ciklą, „į eterį“ grąžinti žiūrimiausius spektaklius.

„Ten būti čia“, „Senė 2“, „Labas Sonia Nauji Metai“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Oidipas karalius“, „Miranda“ ir „Jelizaveta Bam“ bus pasiekiami žiūrovams iki birželio 22 d.

„Turbūt tai buvo pati pirma premjera nepriklausomoje Lietuvoje“, – taip spektaklį pagal Daniilą Charmsą „Ten būti čia“, pristatytą praėjus lygiai 11 dienų po kovo 11-osios, prisimena jo režisierius O.Koršunovas.

Bet kokiu atveju tai buvo neabejotinai ryškiausias atsikuriančios Lietuvos teatrinis įvykis, nebesutilpęs vien tik teatre. Frazes iš spektaklio citavo visi ir visur: jaunimas gatvėje, studentai universitetuose ir netgi pats Vytautas Landsbergis.

Kartu su pirmuoju režisieriaus spektakliu „Ten būti čia“ interneto erdvėje sugrįžta ir kitos dvi OBERIU pastatymų dalys – D.Charmso ir Aleksandro Vvedenskio „Senė 2“ ir A.Vvedenskio „Labas Sonia Nauji Metai“.\

Teatro kritikas Egmontas Jansonas po spektaklio „Ten būti čia“ parašė recenziją „Oskaro Koršunovo teatras?“, taip išpranašaudamas vieno garsiausių Europos teatrų atsiradimą.

Venesuela, Japonija, Izraelis, Sakartvelas, mėnesius trunkančios turnė po Prancūziją – tai tik maža dalis taškų pasaulio žemėlapyje, kuriuos gastroliuodami aplankė režisierius O.Koršunovas ir jo spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“ trupė. Tai spektaklis, 1999-aisiais kartu su kultiniu Marko Ravenhillo „Shopping and Fucking“ atidaręs naujai įkurtą nepriklausomą OKT teatrą.

„Aktoriams sakydavau: lentos yra jūsų irklai į žiūrovų vaizduotę. Jos, atskirai paimtos, nieko nereiškė, bet veiksmo metu aktorių rankose galėjo virsti viskuo. „Vasarvidžio nakties sapne“ kartu su aktoriais apčiuopėme atsakymą į klausimą, kas yra teatro scena. Tai žiūrovų vaizduotė“, – pasakojo režisierius.

„Oidipas karalius“ – vienas didžiausių ir reikšmingiausių OKT pastatymų, kurį buvo įmanoma įgyvendinti tik bendradarbiaujant su svarbiausiais Europos festivaliais. Tarp koprodiuserių – vienas didžiausių Vokietijos festivalių „Theater der Welt“, taip pat tarptautiniai Zalcburgo ir Ciuricho festivaliai, rengiami Austrijoje ir Šveicarijoje.

„Svarbiausias uždavinys kuriant „Oidipą karalių“ buvo pasiekti, kad Oidipo istorija būtų ne kažkada įvykusi vieno konkretaus žmogaus istorija, bet taptų nuolat vykstančia kiekvieno mūsų istorija.

Kas yra tas šiandieninis Oidipas? Tai bet kuris iš mūsų, darantis daug visokių veiksmų, kuriais bandome spręsti, valdyti, tačiau iš tiesų veikiame savo vaikystės smėlio dėžės žaidimų schemoje.

Kurdami Oidipo paveikslą, ieškodami jo elgesio būdingų bruožų, žiūrėjome į porą konkrečių tuomečių politikų“, – apie spektaklį pasakojo O.Koršunovas.

Pagrindinį Oidipo vaidmenį režisierius patikėjo aktoriui Dainiui Gavenoniui, iki tol jau sukūrusiam vaidmenis O.Koršunovo spektakliuose „Shopping and Fucking“, „Ugnies veidas“, „Meistras ir Margarita“. Šis vaidmuo iki šiol dažnai vadinamas geriausiu ir svarbiausiu D.Gavenonio sukurtu vaidmeniu.

Statydamas spektaklį „Miranda“, režisierius Williamo Shakespeare’o pjesėje atrado posovietinėms šalims artimą tikrovę. Ne išimtis ir Lietuva, lygiai prieš trisdešimt metų išsivadavusi nuo Sovietų Sąjungos priespaudos.

„Prosperas yra didysis disidentas – svarbu kalbėti ir apie tai, ne vien apie filosofinę ir mistinę plotmę. Visą tą šekspyrišką daugiasluoksniškumą išspręsti suvaldyti prisiminimai, kaip mano tėvas skaitydavo man knygas.

Tėvas nebuvo disidentas, nors, kita vertus, tuo metu mes visi buvome disidentai ir užsidarę savo celėse bent svajonėse galėjome išeiti už geležinės sienos. Tėvo skaitytas Žiulis Vernas manyje žadino tą vidinį Arielį. Aš buvau kaip ta Miranda, staiga atsistojusi ant kojų.

Todėl spektaklyje atsirado tokie įdomūs įvaizdžiai kaip disidentas ir jo sužalota siela, taip pat neįgalios, tačiau pabaigoje pasveikstančios Mirandos įvaizdis“, – prisiminė O.Koršunovas.

D.Charmso „Jelizaveta Bam“ – tai siurrealistiškiausias, keisčiausias, tačiau ir labai poetiškas režisieriaus O.Koršunovo spektaklis, rodytas po didžiąja Lietuvos nacionalinio dramos teatro scena. Taip, būtent po ta scena, kuri šiuo metu rekonstruojama, ir erdvės po ja tiesiog nebeliks, tad „Jelizavetos Bam“ transliacija yra ne alternatyva gyvam jos parodymui, o bene vienintelė galimybė pamatyti šį spektaklį.

„Pajutau, jog scena tapo labai hierarchiška vieta, į kurią tempiame tai, kas prasmingiausia ir aktualiausia. Noras scenoje matyti tik reikšmingus dalykus, stovėti ant prasmingų koturnų ir kalbėti apie tai, kas svarbu visiems, ją paverčia apskritai nebepatrauklia. Ką jau kalbėti apie tokią medžiagą kaip D.Charmsas.

Todėl kartu su prasivėrusia charmsiška ontologine bedugne pasislinkome kažkur po. Tokie žodžiai kaip postdrama ar pasąmonė sufleruoja, jog turime eiti į erdvę, esančią po respektabilia erdve“, – apie nusileidimą po scena pasakojo O.Koršunovas.

„Ten būti čia“, „Senė 2“, „Labas Sonia Nauji Metai“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Oidipas karalius“, „Miranda“ ir „Jelizaveta Bam“ – jau nuo šiandien iki birželio 22 d. „Tiketos“ platformoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.