Jubiliejinio festivalio finale – perkusijos meistro V. Tarasovo suburtas kvartetas

Nepaprastą dovaną – mušamųjų instrumentų pagalba prisibelsti į žmogaus širdį – turintis būgnų ir perkusijos meistras Vladimiras Tarasovas XX „Vilnius Mama Jazz“ festivalio baigiamajame koncerte rugsėjo 26 d. pasirodys su ypatingu kvartetu.

 V.Tarasovas.<br> Organizatorių nuotr.
 V.Tarasovas.<br> Organizatorių nuotr.
 V.Labutis.<br> Organizatorių nuotr.
 V.Labutis.<br> Organizatorių nuotr.
 E.Kanevičius.<br> Organizatorių nuotr.
 E.Kanevičius.<br> Organizatorių nuotr.
 M.Vadoklis.<br> Organizatorių nuotr.
 M.Vadoklis.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 31, 2021, 12:53 PM, atnaujinta Aug 31, 2021, 12:53 PM

Scenoje maestro talkins talento ir beprotiškų idėjų nestokojantys bičiuliai – saksofonininkas Vytautas Labutis, kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius ir trimitininkas Mindaugas Vadoklis.

„Mūsų kvarteto programos atspirties tašku taps "Gobelenų ciklas", kurio dvi dalis esame pristatę 2014 m. ir 2015 m. „Vilnius Mama Jazz“ festivaliuose. Tai turėtų būti "new bop" krypčiai artima muzika, tačiau koks bus galutinis rezultatas pasakyti sunku. Viskas paaiškės koncerto metu“, − pasakojo kvarteto siela V. Tarasovas.

Jis pridūrė, kad su Vytautu, Eugenijumi ir Mindaugu yra grojęs tiek savo suburteme bigbende, tiek kitose kolektyvuose. "Kiekvienas jų turi savitą garsą ir yra puikūs muzikantai. Man labai patinka Ornette Colemanno ir Don Cherry bendri darbai. Šiam pasirodymui norėjosi atrasti ne mažiau spalvingą altinio saksofono ir trimito derinį, todėl iškart supratau, kad be V. Labučio ir M. Vadoklio išsiversti nepavyks“, − dėstė V.Tarasovas.

Žinant šių muzikantų kūrybinį potencialą bei virtuozišką instrumentų valdymą, prognozuojama, kad festivalio pabaigos koncerte kils tikrų tikriausias viesulas, nublokšiantis šalin bet kokius kasdienius rūpesčius. Tai bus ausis ir akis prikaustantis pasirodymas.

„Tai bus baigiamasis jubiliejinio festivalio akordas. Labai simboliška, kad du dešimtmečius gyvuojančio festivalio programą vainikuos ištikimas mūsų dalyvis. Kiekvienas maestro pasirodymas scenoje – šventė mūsų klausytojui,“ – kalbėjo festivalio organizatorė Judita Bartoševičienė.

Visi kvarteto nariai – tai stiprios ir kūrybingos asmenybės, be kurių mūsų regiono muzikos istorijos metraštis būtų kur kas plonesnis ir neabejotinai nuobodesnis.

V. Tarasovui neretai klijuojama džiazmeno etiketė, tačiau tai tėra tik noras šį daugialypį kūrėją įsprausti į savo susikurtus rėmus, kaip kitados tai darė mitinis Prokrustas.

Kompozitorius, perkusininkas ir vizualaus meno kūrėjas daugelį metų bendradarbiauja ne tik su džiazo, bet ir akademinės muzikos atstovais, o neretai jo keliai susikerta su gerokai egzotiškesniais atlikėjais, tokiais kaip Tuvos gerklinio dainavimo virtuozė Sainkho Namtchylak. V. Tarasovas – tai menininkas, kuriantis savo paties žanrą, o ne realizuojantis kilusias idėjas konkretaus stiliaus rėmuose.

Perkusininkas per savo įspūdingą karjerą išmaišė didžiąją dalį žemės rutulio. Scenoje jis grojo su ryškiausiomis žvaigždėmis − Andrew Cyrille'u, Anthony Braxtonu, Thomaszu Stanko, Marku Dresseriu, Gyorgy Szabadosu, Kazutoki Umezu ir kt., o savo muzikinę ir audiovizualinę kūrybą yra pristatęs ne tik prestižinių  šiuolaikinio meno muziejų salėse, bet ir šimto metrų gylyje po žeme įsikūrusiuose Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) erdvėse.

V. Tarasovui būdingas vizionieriškas žvilgsnis. Tiek anuomet, tiek dabar jo kūryba nepraranda aktualumo ir net pralenkia laiką. Tai puikiai įrodo prieš kelerius metus Suomijos "indie" elektronikoje besispecializuojančios leidybinės kompanijos kataloge atsiradęs kosmiškai nuostabaus Vladimiro opuso „Atto IV“ įrašas.

E. Kanevičius – vienas žymiausių ir universaliausių Lietuvos kontrabosininkų, gebantis ne tik žaisti pagal sunkiai suvokiamas laisvojo džiazo taisykles, bet ir nublokšti klausytoją į auksinius svingo eros laikus.

Tai išradingas, puikiai valdantis ir akustinį ir elektrinį bosą muzikantas, nevengiantis savojo garsovaizdžio praturtinti elektroniniais garsais, trimitu, perkusiniais instrumentais ar vokaliniais intarpais. Per ne vieną dešimtmetį džiazo scenoje E. Kanevičius yra grojęs bemaž su visais žymiausiai Lietuvos džiazo kūrėjais, taip pat muzikuoja su kitų šalių muzikantais.

M. Vadoklis – puikiai žinomas vardas Lietuvos džiazo ir improvizacinės muzikos scenoje. Vakarų Lietuvos džiazo ambasadoriumi tapęs trimitininkas pasižymi preciziška technika bei į tradicinę spalvų paletę nesutalpinamu instrumento tembru.

Mindaugas aktyviai dalyvauja muzikiniuose ir tarpdiscipliniuose meno projektuose. Trimitininkas bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos ir užsienio džiazo, fanko, pop-, hiphopo, "world" ir elektroninės muzikos atlikėjų, su jais yra įrašęs kelias dešimtis muzikos albumų, koncertavo pagrindinėse Europos ir viso pasaulio koncertų salėse.

V. Labutis − įvairių kolektyvų lyderis bei dalyvis, pedagogas, į Lietuvos džiazo sceną įsiveržęs 1982 m. kartu su Petro Vyšniausko kvartetu ir iki pat šiol išliekantis vienu pagrindiniu jos veikėjų. Nors daugelis V. Labutį sieja su saksofonu, tačiau vis dažniau prie šio muzikanto vardo regime multiinstrumentininko etiketę.

Tai muzikantas, puikiai valdantis įvairius pučiamuosius, bet nevengiantis sugroti ir bravūriškų, spalvingų fortepijono partijų, įterpti perkusinių garsų ar eksperimentuoti sintezatoriais. V. Labučio muzikinis kelias nėra tik tradicinis džiazas. Jis nebijo nardyti po įvairiausias šio žanro kerteles, įnešdamas savitumo į kiekvieną kolektyvą, su kuriuo groja.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.