Šiuolaikinės muzikos festivalį „Permainų muzika“ atvers pirmąsyk Lietuvoje statoma neurologinė opera

Kiekvieną rudenį šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Klaipėdos koncertų salėje suburia šių dienų ir laiko patikrintos XX amžiaus muzikos mylėtojus. Šiemet, rugsėjo 15–spalio 7 dienomis, uostamiestis ir vėl prisipildys novatoriškomis muzikinės raiškos formomis, įvairių menų sąveikomis ir nestandartiniais kūrybiniais projektais. 

Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Festivalyje dalyvaus šiuolaikinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai. <br>Rengėjų nuotr. 
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Sep 1, 2021, 2:44 PM, atnaujinta Sep 1, 2021, 2:44 PM

Permainingos muzikos gurmanų laukia lietuviškoji neurologinės operos premjera, garso instaliacija ir koncertas, urbanistiniai garsovaizdžiai ir daug kitos eksperimentinės bei instrumentinės muzikos vaikams ir visai šeimai. Festivalis klausytojus intriguos įkvepiančiais susitikimais su dinamiškuoju Klaipėdos kameriniu orkestru, charizmatiškuoju pianistu Petru Geniušu, intriguojantį ir išskirtinį muzikos skambesį kuriančiu ansambliu iš Belgijos bei su kitais žymiausiais šiuolaikinės muzikos kūrėjais ir atlikėjais iš Lietuvos ir užsienio.

Pirmą kartą Lietuvoje statoma kompozitoriaus M. Nymano neurologinė opera

Festivalį pradės premjera – pasaulinio garso britų kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“, kuri Lietuvoje statoma pirmąjį kartą. Tai yra bendras Klaipėdos koncertų salės, vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ bei teatro „Utopia“ meninis projektas, skirtas pristatyti minimalistinę operą Lietuvos publikai, pasitelkiant medijų bei lėlių teatro teikiamas galimybes.  

Britiškojo minimalizmo atstovas, pripažintas kino ir teatro muzikos autorius M. Nymanas operą sukūrė 1986 metais, remdamasis garsaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga. Operą galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus-paciento, turinčio vizualinę agnoziją (arba „mentalinį aklumą“) ligos tyrimo istorija, kai žinomas muzikas ima nebepažinti aplink save regimo pasaulio ir vis labiau pasikliauti savo klausa. Tolstančios matomų daiktų prasmės artina jį prie garsinio pasaulio patyrimo ir atveria netikėtus ligos aspektus – virš viso regimo ir mus nuolat klaidinančio pasaulio tvyro ne visiems pažįstama, bet kerinti ir įkvepianti muzikinė realybė. 

Vienas žymiausių britų neurologų, mokslo istorikas bei operos siužetui įkvėpimą davęs rašytojas  O. Sacksas apie M. Nymano operą sako: „Tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje“.

Neurologinės operos režisierius „Kosmos Theatre” meno vadovas Žilvinas Vingelis teigia: „Šios kvapą atimančios operos sceninė versija – tai tam tikras vizualinis ir garsinis labirintas, kuriame atsikartojantys įvaizdžiai, veidai, mizanscenos, temos ir garsai ilgainiui įveda žiūrovą į tikrovės atpažinimo krizę. Kamerinis ir mobilus sceninis sprendimas įtraukia lėlių teatro bei vaizdo-komunikacijos ir transliacijos sprendimus, todėl čia solistai tampa ne tik aktoriais, bet ir lėlininkais, šokėjais, ekranų kilnotojais ir scenos darbininkais. 

Man patinka idėja, kad techniškai sudėtingas sceninis pasakojimas gali būti papasakotas vos trijų žmonių be papildomos teatro mašinerijos, besikilnojančių štangų, scenos darbuotojų ar pagalbos iš kulisų. Tokioje itin aukšto solistų meistriškumo reikalaujančioje operoje ši idėja atrodo dar nuostabiau. Tam labai tinka daugiafunkcionalių, atvirų ir profesionalių solistų sudėtis (sopranas Gunta Gelgotė, tenoras Mindaugas Zimkus ir bosas Kšištofas Bondarenko, maestro Martynas Staškus, prof. Indrė Baikštytė, Klaipėdos kamerinis orkestras), kuri atveria naujas kūrybines patirtis bei interpretacines galimybes. O M. Nymano minimalistinė kompozicinė maniera O. Sackso istoriją pakelia į netikėtas metaforines aukštumas – čia savo meta-vaidmenį įgauna ir kompozitorius R. Schumanas, ir poetas H. Heinė... 

Šia opera mes kreipiamės į tą žmogiškosios būties dalį, kuri mumyse priima ir suvokia aplink esančią tikrovę: kas mes esame, jei mūsų protas pasaulį ima priimti kitaip, nei aplinkiniai? Ar tai liga? Ką vadiname deficitu, kai kalbame apie žmogų?“ Klausytojai operos premjerą galės išgirsti rugsėjo 15 d. 18.30 val.

Miesto ir pramonės garsinė sintezė

Originalios Donato Bielkausko sukurtos garso instaliacijos „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“ idėja – sujungti savo prigimtimi skirtingą garsų turinį, tai yra industrinės Klaipėdos garsus su natūraliais Klaipėdos pajūrio gamtos garsais. Industrinis peizažas perdengiamas natūraliu gamtos kraštovaizdžiu. Negyva jungiama su gyva, tai pereinant iš vieno į kitą, tai drastiškai vienam kitą naikinant. 

Uosto pramonės ir gamtos sukurtą garso architektoniką papildo autorinė D. Bielkausko muzika, kuriai būdingas etno ir ambiento skambesys. 

Instaliacija bus perteikta dviem stereo sistemomis, kurios leis vienu metu skambėti A + B garso turiniui skirtingose erdvės pusėse, todėl klausytojas galės interaktyviai dalyvauti joje. Jis pats pasirinks, kurio šaltinio klausytis, pats koreguos garso santykio balansą, taip netiesiogiai išreikšdamas savo, kaip miesto gyventojo, prioritetus.

Instaliacija laipsniškai pereis į koncertą, kuriame kartu su Donatu (akustiniai instrumentai, elektronika) pasirodys Kristijonas Lučinskas (akustiniai instrumentai, elektronika) ir Viktoras Rubežas (mušamieji). Garso instaliacija ir koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“ – rugsėjo 21 d. 18.30 val.

B. Kutavičiaus muzikos teatre – rytietiškas koloritas

Broniaus Kutavičiaus muzika – magiškas garsų ritualas, apgaubiantis klausytojus, įtraukiantis juos į muzikinį vyksmą. Ostinatinių ritmų pulsacijos veikiamas jis užburia ir panardina laike. Programoje „Kutavičiaus muzikos teatras“ klausytojai kviečiami panirti į teatrališkos Kutavičiaus muzikos gelmes su režisiere ir aktore Birute Mar, soliste Agnė Stančikaite ir  klaipėdiečiais instrumentalistais.

Koncertas–spektaklis pristatys tris B. Kutavičiaus kūrinius, sukurtus 1975–1980 metais. Du iš jų – II styginių kvartetas „Anno cum tettigonia“ ir „Mažasis spektaklis“, pasak kompozitoriaus, yra tie kūriniai, nuo kurių prasidėjo viskas. Jie žymėjo naują, visiškai naują kryptį lietuvių muzikoje. Kai visi Lietuvos kompozitoriai ieškojo savo kūryboje visų tų dodekafonijų, aleatonikų ir kitų šiuolaikinių skambesių, aš staiga pasukau visiškai nauju keliu.

„Mažasis spektaklis“ sukurtas pagal Sigito Gedos eiles. „Vienai aktorei skirtas spektaklis nėra specialių efektų pilnas reginys. Tai – santūrus kinų ar japonų teatrui artimas vyksmas, kuriame svarbūs net ir nedideli pokyčiai, pauzės.“ (Austė Nakienė)

Kvartete  „Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“) Kutavičius atsiskleidė kaip puikus formos meistras, sugebantis ją idealiai susieti su idėja. Kūrinys struktūriškai apima 365 taktus – tiek, kiek metuose yra dienų. Japonų mitologijoje žiogas yra metų simbolis.

Kantatoje „Du paukščiai girių ūksmėj“, parašytoje indų poeto Rabindrantho Tagorės tekstu, girdimi laisvai skraidančio ir narvelyje tupinčio paukščių balsai. Juos perteikia gyvas ir įrašytas skambesys, naudojama aleatorinė notacija. Strykinė fortepijono technika kuria rytietišką koloritą, o vietomis specialiai paruoštas fortepijonas skamba kaip mušamasis instrumentas. Programos kviečiama paklausyti rugsėjo 23 d. 18.30 val.

M. Baranausko kūrinio violončelei ir styginiams pasaulinė premjera

„Šviesotamsos skambesys“ – tai Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinė programa, intriguojanti net keliomis premjeromis. Bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga bus pristatyta specialiai festivaliui sukurto Mariaus Baranausko kūrinio violončelei ir styginiams pasaulinė premjera. Taip pat bus atlikta Donato Prusevičiaus kūrinio „Hommage a Beethoven” styginių orkestrui lietuviškoji premjera.

Pastaruoju metu bene dažniausiai pasaulyje minima kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės pavardė.  Prieš porą metų festivalyje „Permainų muzika“ atlikęs jos naujo kūrinio „Sielunmaisema“ pasaulinę premjerą Klaipėdos kamerinis orkestras dabar pirmąkart Klaipėdoje įgarsins autorės opusą „Šviesotamsos trilogija“. Fortepijonui ir styginiams parašyto kūrinio solinę partiją gros charizmatiškasis pianistas Petras Geniušas.

2017 metais į Klaipėdą buvo atvykęs garsus JAV kūrėjas Davidas Langas, prestižinės Pulitzerio premijos, „Grammy“ apdovanojimo laureatas. Šiemet „Permainų muzikoje“ vėl skambės gili ir emocionali jo kūryba. Tai “Prayers for night and sleep” / „Maldos prieš naktį ir miegą“ sopranui, violončelei, mušamiesiems ir styginiams. Kūrinio solines partijas atliks Lina Dambrauskaitė (sopranas) ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, originalaus meninio mąstymo violončelininkas Mindaugas Bačkus.

Programai diriguos Vilmantas Kaliūnas. Hamburge ir Sarbriukene gyvenantis menininkas bendradarbiauja su įvairiais Vokietijos, Lietuvos ir kitų šalių orkestrais, tačiau su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos pirmąjį kartą. Programa „Šviesotamsos skambesys“ – rugsėjo 25 d. 18.30 val.

Skirtingų instrumentų eksperimentinis garsovaizdis

Narkotinę haliucinaciją primenančiame beveik pusantros valandos kūrinyje „Pažeista simetrija“ M. Feldmanui pavyko sukurti mikrovisatą, kurioje trys atlikėjai groja kruopščiai išrašytą partitūrą tuo pačiu tempu, laikydamiesi kompozitoriaus nurodymo nesinchronizuoti savo partijų. Šiame eksperimentiniame garsovaizdyje – nežinia, ar atsitiktinai, ar planuotai – visiškai susilieja skirtingų instrumentų, tokių kaip fleita, čelesta, fortepijonas, vibrafonas ir metalofonas, tembrai.

Mortonas Feldmanas yra viena spalvingiausių XX a. 7 dešimtmečio amerikietiškojo avangardo figūrų. Jis sukūrė originalų ir sykiu atpažįstamą stilių, kurio svarbiausiais bruožais tapo nepaprastai lėtas, ištęstas judėjimas nuo vieno atsitiktine seka pasirinkto, minimaliomis priemonėmis organizuoto muzikinio įvykio iki kito. Tokia muzika pakylėja klausytoją į kitą sąmoningumo lygį, kur tokios nepastebimos objektyvios tikrovės duotybės, kaip laikas ir erdvė, tampa kone apčiuopiami.

Kamerinės muzikos ansamblis „Het Collectief“ susibūrė 1998 m. Briuselyje. Ansamblio repertuaro pagrindą sudaro Vienos naujosios mokyklos kompozitorių kūryba – modernizmo ištakos. Atsispirdami nuo šio tvirto pagrindo, kolektyvo nariai į savo interpretacijų lauką įtraukia iškiliausius XX a. kūrinius ir naujausias eksperimentinės muzikos kryptis. Savo programose drąsiai derindamas šiuolaikinės ir klasikinės muzikos repertuarą, taip pat įtraukdamas ir senosios muzikos adaptacijas, ansamblis dažnai sulaukia kritikų ir publikos liaupsių.

Nuolat rengdamas koncertus daugelyje Belgijos koncertų salių, „Het Collectief“ dažnai gastroliuoja ir užsienio šalyse – Nyderlanduose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Maltoje, Kipre, Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Pietų Amerikoje (Peru ir Brazilijoje) ir Azijoje (Honkonge). Programa „Pažeista simetrija“ festivalyje „Permainų muzika“ skambės rugsėjo 28 d. 18.30 val.

Miestų architektūra – muzikos kalba

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programa „Miestų simfonijos“, tikėtina, taps festivalio garsine kulminacija, kuri nuskambės rugsėjo 30 d. 18.30 val. Ypatingai ryškūs ir saviti bus joje skambėsiantys kūriniai ir solistai – Kristina Žaldokaitė (vokalas), Darius Meškauskas (aktorius) bei dirigentas, LNSO meno vadovas Modestas Pitrėnas. 

„Siekiu, kad mano muzika būtų išraiškinga, emocionali ir koncertiška“, – yra sakęs kompozitorius Vytautas Barkauskas. Šiemet jam būtų sukakę 90 metų, tačiau talentingas kūrėjas jubiliejaus nebesulaukė. Kompozitoriai išeina, bet jų muzika lieka skambėti, tad koncerte klausytojai išgirs vieno žinomiausių V. Barkausko simfoninių opusų „Konzertstück für Orchester“. 

Aleksando Skriabino „Ekstazės poema“ – tai pačioje XX a. pradžioje sukomponuotas didingas himnas žmogaus valiai, protui, ekstazei, kurią sukelia kūrybos džiaugsmas. Poemos muzika trykšta aistra, pakiliais jausmais ir veržlia energija. Joje vyrauja dvi kontrastingos emocinės būsenos, kurias Skriabinas vadina „didžiausiu subtilumu“ ir „didžiausiu grandioziškumu“.

Antroji koncerto dalis – tai du simfoniniai kūriniai apie miestus. Pirmasis jų – pripažinto šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Gordono “Beijing Harmony” / „Pekino harmonija“. Kompozitorius pasakoja, kad jis buvo paprašytas sukurti kompoziciją, kuri atspindėtų asmeninius įspūdžius apie Kiniją. „Ir pats gyvenu nemažame mieste – Niujorke, bet buvau priblokštas Pekino, kuris pasirodė dar didesnis. Kiekvienas miestas sukuria tam tikrą harmoniją ar sąskambių sekas. Mums atrodo, kad ji triukšminga, bet miestai turi ir savo meditacines erdves. Pekine mane pakerėjo Aido siena, – Dangaus šventyklos dalis, – atspindinti garsą taip, kad balsai ataidi nuo vienos statinio pusės iki kitos“, – teigė M. Gordonas.

Kompozitorius ir režisierius Heineris Goebbelsas – nepaprastai ryškus šiuolaikinės muzikos ir teatro atstovas, kuriantis utopinį, socialinį multimedijos teatrą, stūksantį ant aukštosios kultūros griuvėsių. 

„Surrogate Cities“ / „Surogatiniai miestai“ – tai šio kūrėjo bandymas iš įvairių pusių pažvelgti į didmiesčio fenomeną. Autorius teigia: „Aš neketinau atkurti miesto visumos ar parodyti jį stambiu planu iš arti; mano intencija – pabandyti miestą perskaityti kaip tekstą ir išversti šiek tiek jo mechanikos bei architektūros į muziką“.  Koncerte skambės dvi dalys iš minėto H. Goebbelso kūrinio – „The Horatian – Three Songs“  /  „Trys Horacijaus dainos“ ir  „Surrogate“ /  „Surogatinis“. 

Mažuosius klausytojus supažindins su skirtingų pasaulio tautų instrumentais

Edukacinėje programoje „Ritmo žaidimai IV“ susijungs dvi meno rūšys – muzika ir teatras. Pastarajam atstovaus aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Simonas Lunevičius, suteiksiantys programai žaismingumo, patrauklumo ir suprantamumo. Kartu su aktoriais ir perkusininku Edmundu Federavičiumi mažieji klausytojai keliaus po skirtingus kontinentus, aplankydami Ispaniją, Argentiną, Japoniją ir Afriką. Vaikai bus ne tik supažindinti su šių tautų mušamaisiais instrumentais, bet ir patys galės tapti aktyviais renginio dalyviais. Siekiama, kad išbandę įvairius instrumentus, pažinę ritmą jie norėtų patys muzikuoti, aiškiau suprastų ir labiau pamėgtų muziką.

Ritmas yra muzikos pagrindas, todėl pirmiausia reikalinga vaikams suteikti žinių, kurios atvertų jiems kelią į tolesnį garsų pasaulį, parodyti, kokie ritmai, mušamieji instrumentai skamba skirtingų pasaulio tautų kultūrose. Edukacinė programa „Ritmo žaidimai IV“ skambės spalio 5 d. 12.00 ir 18.30 val.

Kitoks suvokimas apie muziką ir garsą

Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ su džiaugsmu grįžta į festivalį ,,Permainų muzika” ir pristato programą ,,Vortex Temporum”. Koncerto pradžioje skambės Vokietijoje gyvenančios lietuvių autorės Dianos Čemerytės kompozicija. Joje kompozitorė subtiliai derina Johanno Sebastiano Bacho muzikoje rastas inspiracijas ir šiuolaikinės muzikos išraiškos priemones. Po šios kompozicijos dėmesys nukryps į prancūzišką garsovaizdį, spalvingą prancūzų kūrėjų Sylvain Marty ir Régis Campo garsinę vaizduotę. 

Antroji dalis klausytojus panardins į Gérard’o Grisey ,,Vortex Temporum”. „Išgirsti Grisey muziką reiškia leistis į garsinius nuotykius, kurie jūsų ausis pakeis amžiams“, – kadaise taip apie vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių, prancūzų spektralisto G. Grisey muziką rašė „The Guardian“. Tuo pačiu metu neapdirbtas ir ištobulintas, griežtai struktūruotas, tačiau trykštantis laukine energija – toks yra šio kompozitoriaus opus magnum, trijų dalių jaudinanti kelionė garsu „Vortex Temporum“ fortepijonui, styginiams ir pučiamiesiems. Kūrinys – savotiškas kompozitoriaus testamentas, garso ir laiko formatų meditacija, kurios pradinis sunkiai atpažįstamas motyvas pasiskolintas iš Maurice'o Ravelio baleto „Dafnis ir Chlojė“. 

Vilniaus miesto ansamblio vardą ir paramą užsitikrinęs „Synaesthesis“ vykdo aktyvią koncertinę veiklą, prisistatydamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių publikai. Jo profesionalumas, atvirumas įvairioms meno sintezės formoms, nuoširdumas atliekant įvairaus pobūdžio akademinius bei eksperimentinius kūrinius traukia ir žavi klausytojus. Tuo klaipėdiečiai įsitikino prieš keletą metų debiutinio kolektyvo pasirodymo Klaipėdos koncertų salėje metu. Ansamblis „Synaesthesis“ muzikinę programą „Vortex Temporum“ festivalyje „Permainų muzika“ pristatys spalio 7 d. 18.30 val.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.