Klaipėdoje – kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Žvejų rūmuose pristatys Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjerą.

Scenografė ir kostiumų dailininkė J.Zlaja derina šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
Scenografė ir kostiumų dailininkė J.Zlaja derina šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
KVMT baleto trupės nariai matuojasi šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
KVMT baleto trupės nariai matuojasi šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
R.Šervenikas ir KVMT orkestras.<br>O.Kasabovos nuotr.
R.Šervenikas ir KVMT orkestras.<br>O.Kasabovos nuotr.
Scenografė ir kostiumų dailininkė J.Zlaja ir choreografas K.Simonovas.<br>J.Lebedevos nuotr.
Scenografė ir kostiumų dailininkė J.Zlaja ir choreografas K.Simonovas.<br>J.Lebedevos nuotr.
KVMT baleto trupės nariai matuojasi šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
KVMT baleto trupės nariai matuojasi šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
Scenografė ir kostiumų dailininkė J.Zlaja ir choreografas K.Simonovas derina šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus. <br>J.Lebedevos nuotr.
Scenografė ir kostiumų dailininkė J.Zlaja ir choreografas K.Simonovas derina šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus. <br>J.Lebedevos nuotr.
Roman Semenenko.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Roman Semenenko.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Oleksandra Borodina.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Oleksandra Borodina.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Scenografė ir kostiumų dailininkė J.Zlaja derina šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
Scenografė ir kostiumų dailininkė J.Zlaja derina šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
KVMT baleto trupės nariai matuojasi šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
KVMT baleto trupės nariai matuojasi šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
Choreografas K.Simonovas derina šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
Choreografas K.Simonovas derina šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ rūbus.<br>J.Lebedevos nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Sep 9, 2021, 2:48 PM, atnaujinta Sep 9, 2021, 3:21 PM

S. Prokofjevo baletasRomeo ir Džuljeta“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare'o tragedijos siužetą, atspindi amžinąsias žmonijos aktualijas – kovą dėl įtakos, meilę, neapykantą, pasiaukojimą, tiesos paieškas. Kadangi šiame kūrinyje personažų nėra daug, jis puikiai tinka negausiai, bet profesionaliai ir veržliai KVMT baleto trupei.

Meninę spektaklio koncepciją sukūrė tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis.

Vaidmenis ruošia geriausieji

Trupės profesionalumą liudija ir faktas, kad šiam spektakliui pasirengė net kelios atlikėjų sudėtys. Scenoje atskleisti pagrindinės herojės Džuljetos išskirtinumą ruošiasi – Oleksandra Borodina, Alvina Krout ir Iryna Suslo. Dėl Džuljetos meilės iš visų jėgų pasiruošę kovoti trys Romeo partijas ruošiantys baleto artistai – Romanas Semenenko, Maksymas Sydenko ir Semenas Sydenko. Mylinčiais Džuljetos tėvais taps – Olga Konošenko, Iryna Suslo, Ksenija Jermakova, Grytė Krstic, Anaka Mae Weiss-Jones, Kirstin Zahradnick (Sinjora Kapuleti) bei Mantas Černeckas, Danylo Butenko, Romanas Budko ir Semenas Sidenko (Kapuleti).

Džuljetą nuo negandų saugos Auklės partiją ruošiančios baleto artistės: Daria Verovka, Grytė Krstc, Viktorija Galvanauskienė, Anna Chekmarova ir Liliana Watson. Padre Lorenso įkūnys Taurūnas Baužas ir Richardas Jankevičius. Merkucijumi spektaklyje taps Mykhailo Mordasov, Illia Temchenko ir Yan Malaki, Tebaldu – Arshak Gyozalyan, Mykhailo Mordasov, Maksymas Sidenko, Pariu – Danylo Butenko, Romanas Budko, Semenas Sidenko, Tymuras Orobchenko. Miestiečiais spektaklyje taps Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistai.

Ryškūs baleto „perlai“

Tarp premjeros pagrindinių herojų, jau vieną nemarią meilės istoriją įkūnijusi sceninė pora. Roman Semenenko (Jaunasis Faustas) ir Oleksandra Borodina (Margarita) pavasarį ypač įtaigiai scenoje atskleidė šokio spektaklio „Faustas“ pagal J.W.Goethe herojų išgyvenimus.

Romeo partiją ruošiantis Roman Semenenko pripažintas 2020 m. Muzikinio teatro „Metų atlikėju“ šokio srityje. Jis teatro baleto trupėje dirba antrą sezoną. 2020 m. rudenį baleto artistas atsiskleidė Jaunojo Fausto vaidmeniu šokio spektaklyje „Faustas“ (choreografas Robertas Bondara). Publiką jo vaidmuo sužavėjo bei privertė patikėti, kad jo faustiškoji gyvenimo drama scenoje vyksta čia ir dabar. Choreografas R. Bondara baleto artistą vadina ryškiausiu Muzikinio teatro baleto trupės jaunuoju „perlu“. Šis R. Semenenko vaidmuo buvo pastebėtas ir šokio vertintojų: už Fausto partijos atlikimą jis pristatytas „Auksiniam scenos kryžiui“ geriausio šokėjo nominacijoje.

Džuljeta šokio spektaklyje tapsianti Oleksandra Borodina 2018 m. savo žinias tobulino „M&G“ tarptautinėje baleto vasaros mokykloje Drezdene. 2020 m. ji baigė Kijevo Serge’o Lifario choreografijos koledžą, baleto specialybę. Svarbiausi šokio spektaklių vaidmenys Klaipėdoje: Sokolina („Altorių šešėly“) pagal V. Mykolaičio – Putino romaną „Altorių šešėly“, Drebulė (E. Balsys „Eglė žalčių karalienė“), Klara (P. Čaikovskio „Spragtukas“). 2015 m. O. Borodina dalyvavo televiziniame projekte, kuris buvo sukurtas pagal JAV laidą „So you think you can dance“. 2016 m. užėmė 1-ąją vietą „Totem Dance Solo“ festivalyje, konkurse „Mysl – Potok“ bei tarptautiniame konkurse „Tanzolymp“ Vokietijoje, 2018 m. šiame konkurse užėmė 3-ąją vietą.

Žinomas baletų restauratorius

Choreografas K. Simonovas Lietuvos publikai jau pažįstamas: 2005 m. LNOBT pastatė Anatolijaus Šenderovo baletą „Dezdemona“, 2015 m. vėlgi LNOBT – Leo Delibes baletą „Kopelija“, o 2019 m. gruodį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukūrė šiuolaikinės choreografijos spektaklį pagal Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“. K. Simonovas stato spektaklius Sankt Peterburge, Maskvoje, Novosibirske, Londone, Tokijuje.

Choreografas yra pelnęs tarptautinio konkurso „Vaganova Prix“ (1998 m.), Fiodoro Lopuchovo choreografijos konkurso (1999 m.), „Zegna Mariinsky New Talents Award“ (2002 m.) apdovanojimus.

Lydimas „Romeo ir Džuljetos“ muzikos

Dirigentą R. Šerveniką S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“ muzika lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios 1997 m., kuomet Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė asistentu į Eviano festivalį statyti būtent šio baleto. Įvairiems orkestrams R. Šervenikas dirigavo beveik visose Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje, Rusijoje.

R. Šervenikas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas, nuo 2021 m. kovo – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 2008–2018 m. buvo LNOBT muzikos vadovas. Jis nuolat bendradarbiauja su Bavarijos valstybiniu operos teatru. Intensyvi dirigento kūrybinė veikla 2005 m. buvo įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2016 m. – Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Pelnė ne vieną apdovanojimą

Scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja privačiai mokėsi piešimo, tapybos ir grafikos pas Mariją Burganovą. Vėliau Rusijos teatro meno akademijoje (GITIS) įgijo teatro ir kino aktorės (2010) bei scenografės („Dmitrijaus Krymovo laboratorijoje“, 2016) specialybes.

Savo pagrindine veikla pasirinkusi teatro dailininkės profesiją, kuria scenografiją ir kostiumus dramos teatro, operos ir baleto spektakliams, bendradarbiaudama su režisieriais Jegoru Matvejevu, Jurijum Kviatkovskiu, Svetlana Zemliakova, Taglatu Batalovu, Georgijum Isaakianu, Kama Ginkasu, Filipu Grigorianu, taip pat choreografais Tomášu Danieliu ir Kirillu Simonovu.

Kaip kino dailininkė bendradarbiavo su režisiere Vladlena Sandu kuriant jos debiutinį trumpametražį filmą „Kira“ (2015), pelniusį specialųjį žiuri prizą festivalyje „Kinotauras“. 2016–2018 m. kūrė scenografiją eksperimentiniams spektakliams, pristatytiems Tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje-mokykloje „Teritorija“ (Maskva). 2018–2019 m. sulaukė kelių „Auksinės kaukės“ nominacijų už ryškiausius metų darbus teatre.

KVMT inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.