„Banchetto musicale‘ 21“: Abiejų Tautų Respublikos muzikinis palikimas

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, vykstantis jau 31-ą kartą, dalį koncertų visada skiria Abiejų Tautų Respublikos paveldui.

rptautinė muzikantų komanda vedžios K.Baziliko ir evangeliškosios himnodijos keliais koncerte „Oratio Dominica“.<br> Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
rptautinė muzikantų komanda vedžios K.Baziliko ir evangeliškosios himnodijos keliais koncerte „Oratio Dominica“.<br> Nuotr. iš festivalio rengėjų archyvo
 „GŠ ansamblis“ – senąją sakralinę muziką atliekanti vokalinė grupė.
 „GŠ ansamblis“ – senąją sakralinę muziką atliekanti vokalinė grupė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 18, 2021, 10:33 AM

Šiemet koncerte „Oratio Dominica: evangeliškosios himnodijos keliai“ bus pristatyta visa iki šiol žinoma Kiprijono Baziliko muzikinė kūryba, o jaunas lietuvių kolektyvas „GŠ Ansamblis“ koncerte „Clavis Coeli“ atliks liturginę muziką, skambėjusią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 

Skardžiu balsu pristatyta Vilniuje

Kokios giesmės kadaise giedotos Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, bus galima išgirsti rugsėjo 19 d. Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Čia „GŠ Ansamblis“ (Lietuva) atliks XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šventovėse skambėjusią liturginę muziką – mišių dalių fragmentus, užrašytus rankraštyje „Clavis coeli“ („Dangaus raktas“). 

Šis rankraštinis giesmynas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir yra vertingas XVIII a. vidurio Europos bažnytinės muzikos paminklas, ypač reikšmingas Lietuvai: sprendžiant iš titulinio puslapio informacijos, pati knyga, tikėtina, buvo surašyta (pažodžiui suprantant, ją „suliniavo‟ – delincavit – vienuolis t. Petras Surgutavičius) 1760 m. Gardine, svarbiame LDK mieste, tačiau oficialiai ji pristatyta Vilniuje – kaip rašoma tituliniame puslapyje, „skardžiu balsu ... nuo katedros ji paskelbta Vilniaus tėvų bernardinų Šv.Pranciškaus ir Šv.Bernardino bazilikoje‟.

Iš šio rankraščio buvo giedota Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, taip pat tikėtina, kad kai kurias iš šių mišių sukūrė Lietuvos pranciškonai.

Rankraštis išskirtinis tuo, kad giesmyne užrašyti vieni pirmųjų LDK skambėję bažnytinės polifonijos kūriniai. 
Greta mišių, apibūdintų pagal dermes, esama susijusių su geografiniais pavadinimais, o bent dvejos – su to meto Lietuva: vienos mišios pavadintos Gardino (Missa Grodnense), kitos – Vilniaus (Missa Vilnensis) mišiomis.

Susibūrė po šventovės skliautais

„GŠ ansamblis“ – senąją sakralinę muziką atliekanti vokalinė grupė, reziduojanti Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje (seniau vadinta Švč.Trejybės bažnyčia; šventovėje saugomas malonėmis garsėjantis, daugybės piligrimų lankomas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, perteikiantis vienuolės Faustinos Kovalskos regėjimus. Paveikslą pagal jos nurodymus ir jai nuolat prižiūrint 1934 m. nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis).

Ansamblis susibūrė prieš kelerius metus. Kaip žurnale „Ateitis“ pasakojo ansamblio narė Milda Adamonytė, „prieš kelerius metus, dar būdami pirmakursiai antrakursiai, į bažnyčią atėjome kaip jauna studentų grupė – tiesiog norėjome kažkur dainuoti. Nelabai žinojome, kuo ypatinga šita šventovė. Bet kuo toliau, tuo labiau pradedame suprasti jos reikšmę ir tai mums tampa labai brangu“.

Dabar ansamblio repertuarą daugiausia sudaro viduramžių giesmės iš įvairių regionų, tokių kaip Prancūzijos ir Ispanijos, rankraščių. Kartais ansamblis atlieka ir Renesanso muziką, turėjo ir barokinės muzikos projektų.

„Muzikos paveldo ieškojimo tikslas nėra tik susipažinti su kultūra, bet ir atsakyti į klausimą, ką reiškia giedoti bažnyčioje, kaip iš tikrųjų reikia giedoti ir koks yra to tikslas. Kiekvienoje kultūroje yra išlikę mūsų protėvių išminties ir patirties – ką reiškia tikrai išgyventi liturgiją, turint omenyje, kad giedojimas, bent jau iki XVII a., buvo labai didelė liturgijos dalis. Šiandien ji tampa tarsi tik papildanti, bet mes ieškome būdų, kad muzika liturgiją papildytų reikšmingiau – būtų giedama ne mišiose, bet mišios“, – pasakojo M.Adamonytė.

Ansamblio nariai mokytis senosios muzikos buvo nuvykę ir į Korsiką, Prancūzijos salą, kuri, sakoma, yra paskutinė, išsaugojusi liturginę gyvąją giesmių tradiciją.

Primins kultūrinį atvirumą

Rugsėjo 22 d. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje „GŠ Ansamblis“ iš Lietuvos, „Morgaine“ (Vokietija / Lietuva / Lenkija) ir „Jerycho“ (Lenkija) vedžios K.Baziliko ir evangeliškosios himnodijos keliais koncerte „Oratio Dominica“.

K.Bazilikas (apie 1535–apie 1600) – vienas ryškiausių Lenkijos Renesanso muzikos atstovų, rašytojas, spaustuvininkas. Jis, Radvilos Juodojo dvaro muzikantas ir kompozitorius, Krokuvos universiteto auklėtinis, kurį laiką dirbęs Žygimanto Augusto kanceliarijoje, garsėjo kaip poetas, puikus stilistas ir vertėjas.

Jis buvo žymus intelektualas, dirbęs Lietuvos Brastos (dab. – Bresto) spaustuvėje, įkurtoje LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo (beje, ši evangelikų reformatų spaustuvė buvo pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, naudojusi lotynišką šriftą). Jam darbuojantis čia išspausdinta Brastos Biblija, dar kitaip vadinama Radvilų Biblija. Joje yra puiki K.Baziliko panegirika, apdainuojanti Radvilų herbą.

Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad 1557 metais Vilniuje jis susipažino su J.H.Baziliku (Basilicus), šis ir suteikė K.Bazilikui savo herbą, pavardę bei bajoro titulą. Tikroji pavardė – Kiprijonas Seradzietis.

Žinoma 11 keturbalsių K.Baziliko sukomponuotų giesmių. Jų faktūra nesudėtinga, atitinka to meto protestantiškojo choralo stilistiką. K.Baziliko muzikinė kūryba buvo išleista XVI a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir muzikologams bei atlikėjams žinoma. 

Šiame koncerte pristatoma idėja atlikti K.Baziliko kūrybą, pritaikius jai lietuviškus tekstus iš XVI–XVII a. giesmynų, kaip antai Merkelio Petkevičiaus „Lenkiško ir lietuviško katekizmo“ (Vilnius, 1598 m.) ar Stepono Jaugelio-Telegos „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ (Kėdainiai, 1653 m.).

Atlikėjų iš Lenkijos ir Lietuvos rengiamas projektas atveria muzikinį palikimą, skambantį senosiomis abiejų šalių kalbomis. Tai – priminimas apie kultūrinį atvirumą, kuriuo kadaise garsėjo Lenkijos ir Lietuvos sandrauga; jis išlieka aktualus ir šiandien.

Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir Všį „Vilniaus festivaliai“.

Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Festivalio rengėjų inf.

FESTIVALIO KALENDORIUS

Rugsėjo 19 d. 18 val. 30 min. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje.

„Clavis coeli“. Mišios iš XVII–XVIII a. Gardino ir Vilniaus bernardinų giesmynų. 

„GŠ Ansamblis“ (Lietuva): Gabija Adamonytė, Milda Adamonytė, Indrė Jurgelevičiūtė, 
Tautvydas Mažeika, Laurynas Adamonis, Antanas Pundzius.

* * *
Rugsėjo 22 d. 20 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje. 

„Oratio Dominica“. Kiprijonas Bazilikas ir evangeliškosios himnodijos keliai.

Projekto vadovas ir dirigentas Bartosz Izbicki.

Ansamblis „Jerycho“ (Lenkija), „GŠ Ansamblis“ (Lietuva) ir ansamblis „Morgaine“ (Vokietija / Lietuva / Lenkija).

* * *
Rugsėjo 24 d. 18 val. Valdovų rūmuose Vilniuje. 

„Maris stella“. Viduramžių giesmės švč.Mergelei Marijai.

Ansamblis „Candens Lilium“ (Vokietija): Sabine Lutzenberger – balsas, Norbert Rodenkirchen – viduramžių fleitos, gotikinė arfa.

* * *
Rugsėjo 26 d. 19 val. Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje Vilniuje.

„Bogurodzica“. Pamaldumo giesmės Dievo Gimdytojai XVI–XVII a. Lietuvoje ir Lenkijoje.

Ansamblis „Jerycho“, vadovas Bartosz Izbicki (Lenkija) ir giedojimo kursų dalyviai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.