G. Tuminaitė atskleidė, kas R. Tuminui patarė dalyvauti skandalingoje laidoje

„Melas tapo gyvenimo norma“, – Rusijos televizijos laidos vedėjui  Vladimirui Pozneriui praėjusią savaitę ištarė Rimas Tuminas. Lietuvoje  dėl šiame interviu išsakytų lietuvio režisieriaus minčių kilo skandalas. 

R.Tuminas nenoriai sutiko dalyvauti laidoje ir, panašu, labai suklydo.<br>Laidos kadras.
R.Tuminas nenoriai sutiko dalyvauti laidoje ir, panašu, labai suklydo.<br>Laidos kadras.
Svečiai iš Vilniaus Mažojo teatro, kurį įkūrė pats R.Tuminas, Maskvoje įteikė J.Vachtangovo teatro direktoriui K.Krokui bronzinio žibintininko skulptūrėlę.<br>Teatro nuotr. 
Svečiai iš Vilniaus Mažojo teatro, kurį įkūrė pats R.Tuminas, Maskvoje įteikė J.Vachtangovo teatro direktoriui K.Krokui bronzinio žibintininko skulptūrėlę.<br>Teatro nuotr. 
G.Tuminaitė. <br>L.Vansevičienės nuotr. 
G.Tuminaitė. <br>L.Vansevičienės nuotr. 
KARAS IR TAIKA. <br>J.Gubinos nuotr.
KARAS IR TAIKA. <br>J.Gubinos nuotr.
KARAS IR TAIKA. <br>A.Torgušnikovos nuotr. 
KARAS IR TAIKA. <br>A.Torgušnikovos nuotr. 
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 16, 2021, 5:56 AM, atnaujinta Nov 16, 2021, 7:56 AM

Valandos trukmės interviu Kremliaus kontroliuojamoje Rusijos televizijoje  „Pervyj kanal“ buvo parodytas lapkričio 8-ąją. Laida pasirodė spektaklio  „Karas ir taika“ premjeros proga. Jį Maskvos J.Vachtangovo teatre pastatė  R.Tuminas,kuris taip pat yra šio teatro meno vadovas. 

„Pripažįstu, kad eidamas duoti šio interviu padariau didelę klaidą. Žinau, kad jis yra gudrus lapinas. Bet tikrai netikėjau, kad šitaip pasielgs. Vėliau keletą dienų jaučiausi taip, lyg būčiau prisilietęs prie kažko šlykštaus. Jau paprašiau pirmojo kanalo pateikti pilną šito įrašo versiją, nes pamačiau ir supratau, kad čia yra taip meistriškai padaryta...” – Vilniaus mažojo teatro feisbuko puslapyje vakar parašė 69 metų R.Tuminas, šiuo metu gydomas Maskvos onkologijos centre.

Apie ką buvo kalbama pasipiktinimą  sukėlusioje laidos dalyje?

– Šią vasarą sukako 80 metų, kai jūsų gimtojoje Kelmėje įvyko masinės žydų žudynės. Ten stovi paminklas, ant kurio lietuviškai ir ivritu  parašyta: „Šioje vietoje 1941 metų liepos 26 dieną naciai ir jų  bendradarbiai nužudė 483 žydus iš Kelmės ir jos apylinkių. Kaip mes galime eiti į šventę, kai darom tokius siaubingus dalykus ir kuriame masinį  naikinimo ginklą? Ar čia nėra prieštaravimo? – paklausė V.Pozneris.

– Ne. Jūs ištarėte žodį „siaubingas“. Jei mes tai sugebame suprasti,  kelias į šventę atsidaro. Juk mes galime tai pripažinti. Mes turime save  išsemti iki dugno: pripažinti, prisipažinti, pagerbti, nusilenkti,  atgailauti ir eiti į šventę žinodami, kad tai nepasikartos.

– Atgaila – kelias į šventę?

– Taip. 

– Neseniai mano laidoje lankėsi lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.  Ji tvirtai ištarė: „Aš lietuvių moteris“. O jūs ar pavadintumėte save  lietuvių vyru?

– Taip, aš lietuvių vyras. Netgi supervyras.

– Klausiau Ingeborgos, kaip ją vertina Lietuvoje dėl to, kad ji dirba,  filmuojasi Maskvoje. Ji atsakė, kad normaliai. O jūs ar lankotės  Lietuvoje? 

– Taip, lankausi. Įvairiai vertina. Iš pradžių džiugiai, visi sveikino. Vėliau situacija pasikeitė. Jautėsi nepripažinimas, atstūmimas. Vertinimas priklauso nuo politinės konjunktūros pokyčių. 

Bet Ingeborga – aktorė. Tad ir požiūris paprastesnis. Reikalavimai  režisieriui didesni. Jis – vadovas. Teatro, spektaklio. Tad į jį skaudžiau šaudo. 

– Kada paskutinį kartą lankėtės Lietuvoje?

– Neseniai. Aš dažnai lankausi. Aš noriu 7 mėnesius dirbti Maskvoje, o 3 mėnesius Vilniaus mažajame teatre, kurį pats įkūriau ir vėliau  palikau...

– Ar jums tai pavyks? 

– Taip...

– Niekas netrukdys?

– Ne...

– Norėčiau baigti lietuvišką temą tokiu dalyku. Į klausimą, ar rusai – okupantai, kažkada atsakėte: „Aš manau, kad Rusija išgelbėjo pasaulį  nuo fašizmo ir kad mes nugalėjome Antrajame pasauliniame kare. Laimėjome, nes rusai negailėjo savęs ir pasiaukojo ant pergalės altoriaus. Mano tėvas  nuėjo iki Berlyno ir 1945-aisiais grįžo. Jis retai kalbėdavo apie karą,  bet laikė save nugalėtoju. Karas nepaliko jo iki gyvenimo pabaigos,  apsigyveno jame visiems laikams.“ Turiu du klausimus. Pirmasis: ar jūsų tėvas lietuvis?

– Lietuvis.

– Nors jo vardas Vladimiras.

– Taip. Nors tikrasis jo vardas Antanas.

– Bet jūs Rimas Vladimirovičius.

– Kai dirbau „Sovremenik“ teatre, prisistatinėjau Rimu Antonovičiumi.  J.Vachatangovo teatre – jau Rimu Vladimirovičiumi. Bet tai ne žaidimas.  Jis tikėjo sistema ir pasikeitė vardą, nes Antanas jam atrodė pernelyg  provincialu...

– Jūs linkęs ignoruoti 1939 metų slaptuosius protokolus, kai sakote  šiuos žodžius? Ar jūs žinote, prie ko tai privedė?

– Taip, žinoma. Aš žinau.

– Ir nieko?

– Ir kas?

– Ir nieko? Ar jūs suprantate, iš kur atsiranda okupantai, tas žodis?  Jūs su jais nesutinkate?

– Ne.

– Na, ir gerai. Tiesiog svarbu suprasti jūsų požiūrį.

– Ne, okupantai atsirado po to, vėliau. Mes kalbame apie mano tėvą ir tą gyvenimą, to meto gyvenimą, tikėjimą. Tada nebuvo okupantų...

– Gerai. O jūs rusų nelaikote okupantais?

– Ne, nelaikau...

– ...tai ir norėjau iš jūsų išgirsti. Taip arba ne.

(Kai V.Pozneris už kadro sako šiuos žodžius, stambiu planu rodoma, kaip  R.Tuminas šypsosi.)

Po V.Poznerio ir R.Tumino interviu transliacijos Lietuvoje kilus šurmuliui Vilniaus mažasis teatras paskelbė oficialų kreipimąsi: „Atsiribojame nuo  Rusijos propagandiniame kanale pasirodžiusio interviu ir vedėjo  išprovokuotų klausimų, į kuriuos atsakinėjo režisierius R.Tuminas.“

„Savo pareiškimu teatras atsiribojo nuo propagandinio Rusijos televizijos  kanalo skleidžiamos dezinformacijos“, – ištarė Mažojo teatro meno vadovo  pavaduotoja, aktorė ir režisierė G.Tuminaitė.

– Gal jums žinomos skandalą Lietuvoje sukėlusio R.Tumino interviu  aplinkybės – ar jis nebuvo sumontuotas? – R.Tuminaitės paklausė „Lietuvos ryto“ žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė.

– Jis yra sumontuotas. Jau pateikta užklausa gauti interviu originalą.  Tik mažai vilties, kad mes jį gausime iš V.Poznerio.

Visas V.Poznerio interviu – provokacinio pobūdžio. Jo tikslas buvo  parodyti, kad Lietuva – žydšaudžių ir ksenofobų šalis. Tas interviu buvo  skirtas ne Rusijai, o Lietuvai. V.Pozneriui pavyko.

– Kiek laiko likus iki R.Tumino spektaklio „Karas ir taika“ V.Pozneris darė su juo interviu?

– Televizijoje jis pasirodė lapkričio 8-ąją, pirmąją „Karas ir taika“  premjeros dieną, o darytas maždaug prieš savaitę iki eterio.

– Ar R.Tuminą jau pasiekė informacija, kaip į tai reaguojama Lietuvoje?

– Iš karto po interviu, kai jis dar nebuvo paleistas į eterį, tėvas  sakė, kad pateko į provokacijos spąstus, ir labai dėl to išgyveno.

Žinojome, kad interviu bus parodytas prieš pat premjerą arba premjeros  dieną. Tarėmės teatre, ką daryti? Nusprendėme į provokaciją nereaguoti,  nes juk provokacijos tikslas ir yra provokuoti. Juk akivaizdu, kad prieš  Lietuvą nukreiptos įvairios hibridinės atakos, kad mes visi būtumėm  išsidraskę, išsipjovę. 

– Kas įkalbėjo jūsų tėvą duoti interviu V.Pozneriui?

– Kai gavo kvietimą, skambino man pasitarti. Prieš pokalbį su tėvu buvau mačiusi V.Poznerį opoziciniame Rusijos televizijos kanale „Dožd“,  todėl ir pasakiau: „Mačiau jį „Dožd“, tai gal jis „fainas“? Kita vertus, pamaniau, kad prieš premjerą interviu – viešųjų ryšių dalis. Dabar aišku, kad toks patarimas – mano klaida.

– Kaip dabar jūsų tėvas jaučiasi? Kokia jo sveikatos būklė?

– Silpnai. Bet jį palaiko kūrybinė veikla. Šiuo metu jam Maskvoje (62-oje  ligoninėje, onkologijos skyriuje – Red.) atliekama plaučių operacija, o  per visus premjerinius spektaklius kankino keturiasdešimties laipsnių  temperatūra.

– Kada R.Tuminas planuoja sugrįžti į Lietuvą visiems laikams?

– Šių metų gruodį. Jo darbo sutartis J.Vachtangovo teatre baigiasi 2022  m. O dabar štai toks paruošimas kelionei namo.

Būtų gerai, kad spektaklis „Karas ir taika“ būtų atvežtas į Lietuvą. Tuomet  ir paaiškėtų, kodėl jam nebuvo leista sugrįžti namo išdidžiai. Tame  spektaklyje be užuolankų kalbama apie karo beprasmybę, siaubą ir tą  vienišą, dėl to išgyvenantį kareivį.

Menkinti karą arba rodyti karu abejojantį kareivį rusams – smūgis, bet  jie nieko negali padaryti, nes spektaklis sukėlė didžiulį ažiotažą ir  susidomėjimą. Į premjerinius spektaklius buvo atvykę prodiuseriai iš  visos Europos. Neabejotinai, jis keliaus po pasaulį. 

* * *

Kiekvienas spektaklis kūrėjui – lyg paskutinis

Aleksandras PROCENKA

LR spec. korespondentas Maskvoje

Maskvos Arbate – šventė: J.Vachtangovo teatre parodyta spektaklio  „Karas ir taika“, kurį pastatė lietuvių režisierius Rimas Tuminas,  premjera. Įvykį vainikavo keturios anšlago ir ovacijų dienos. 

Dėl koronaviruso Rusijos teatruose leidžiama užpildyti tik pusę sėdimų  vietų, tačiau Maskvos savivaldybė padarė išimtį – kvotą padidino iki 70  proc. 

Arbate stoviniavo norintys nusipirkti bilietą už bet kokią kainą, bet  perpardavinėtojų nebuvo. Todėl, kad spektaklį pastatė J.Vachtangovo teatro  meninis vadovas Rimas Tuminas, o patį teatrą, įkurtą prieš šimtą metų  Jevgenijaus Vachtangovo, daugelis maskviečių seniai pervadino Tumino  teatru. Mat prieš kiekvieną premjerą visi laukia naujų atradimų, ir  lūkesčiai išsipildo.

Vadina šedevru

„Karas ir taika“ tapo dar vienu teatro šedevru. „R.Tuminas pastatė didį  spektaklį“, – parašė „Novaja gazeta“, leidinys, kuris Rusijos sostinėje  vadinamas „opozicijos ir inteligentijos laikraščiu“. 

„Scenoje – minimalus kiekis dekoracijų, kostiumai specialiai nebuvo  siuvami. Bet galia, kurią spinduliuoja liaudies artistai Irina Kupčenko,  Liudmila Maksakova, Andrejus Iljinas, taip pat ir jaunieji aktoriai,  priverčia žiūrovus salėje verkti...“, – pridūrė „Izvestijos“. 

Radijo stoties „Echo Moskvy“ interneto puslapyje pasirodžiusioje  recenzijoje parašyta: „Žiūrėti jo „Karą ir taiką“ galima be galo. Beveik  penkios valandos fantastiško veiksmo pralekia akimirksniu, o uždangai  nusileidus pakerėta publika nesiveržia išėjimo link, ji atsistojusi  nenuilstamai ploja artistams. Meilės, liūdesio, melo, lūkesčių, karo,  taikos, mirties ir gyvenimo poetika taip persmelkia sielą, kad sunku  kvėpuoti...“

Pats režisierius prieš premjerą taip anonsavo savo idėją: „Levo  Tolstojaus „Karas ir taika“ – kūrinys apie moralę, kuri turi priversti  žmones sustoti ir rimtai susimąstyti apie gyvenimą.“

Nekovoja, bet nepasiduoda

Maskvoje dar žinoma, kad R.Tuminas kiekvieną savo spektaklį stato lyg  paskutinį. Ir tai ne metafora: nuo 2014 metų režisierius kovoja su vėžiu. 

Praėjo gydymo kursą Izraelyje. Atrodė, padėtis pagerėjo, bet 2017 m.  žurnalistai išgirdo apie naują ligą – širdies ir kraujagyslių. 

Po trumpos gydymo pertraukos R.Tuminas grįžo prie darbo. O praėjusią  savaitę interviu Vladimirui Pozneriui pasakė: „Aš atsisakiau kovos dėl  valdžios, dėl sėkmės, dėl gyvenimo. 

Kai man atsitiko bėda – mano liga, iš pradžių buvau šokiruotas, o po  kurio laiko nusiraminau ir nusprendžiau, kad kovoti nereikia. Tas, kuris  kovoja, praranda laisvę, jis tampa tos kovos įkaitu, kaliniu“. 

V.Pozneris atkirto, kad jis taip pat „sirgo ta pačia liga, be to, du  kartus“ ir kovojo iš visų jėgų, gynė savo gyvenimą. R.Tuminas atsakė:  „Aš nekovoju, bet ir nepasiduodu“.

Įteikė žibintininką

„Jūs išeinate? – klausė laidos vedėjas V.Pozneris. – Bet juk sakėte, kad  nesiruošiate mirti Maskvoje. Kalbėjote: „Išvažiuosiu į gimtąją Lietuvą  sodinti rožių“. 

R.Tuminas su humoru atsakė: „Dar ne, bet aš jau išeinantis. Aš turiu  išeiti mylėdamas ir su gėlėmis. Ne taip, kad atleido ir baigėsi. Su  išlydėtuvėmis! Aš nesiruošiu prarasti ryšio. Bet jau laikas, laikas,  laikas...“

Jei R.Tuminas išvyks į Lietuvą sodinti rožių, Maskvai tai bus nepataisomas  praradimas: po Maskvos dailės teatro meninio vadovo Olego Tabakovo ir  „Lenkom“ teatro meninio vadovo Marko Zacharovo mirties Rusijos scenos  meno gyvenime neliks didžiųjų teatralų. 

Gali būti, kad dėl to „Karo ir taikos“ premjeros metu svečiai iš Mažojo  teatro, Vilniuje įkurto paties R.Tumino, įteikė J.Vachtangovo teatro  direktoriui Kirilui Krokui bronzinio žibintininko skulptūrėlę. Kad šiame  teatre saugotų „Tumino šviesą“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.