Nacionalinė filharmonija seniai matė tiek publikos, kiek susirinko į iškilmingą 7-ojo Vilniaus fortepijono festivalio atidarymo koncertą lapkričio 20-ąją.
Festivalio sumanytoja ir meno vadovė pianistė M.Rubackytė pasiilgtą šventę pradėjo intriguojančia programa, kuri lyg gaivaus vėjo gūsis sujudino rutinišką mūsų muzikos gyvenimo kasdienybę.
Pirmą kartą Lietuvoje viešėjusio prancūzo Victorieno Vanoosteno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) vakare griežė retai girdimus prancūzų klasikų kūrinius – Gabrielio Faure siuitą orkestrui „Pelėjas ir Melisanda“ ir Ernesto Chaussono spalvingą šedevrą – vienintelę jo Simfoniją, kuri Lietuvoje nuskambėjo pirmą kartą.
M.Rubackytė su orkestru atliko virtuozišką, romantinio patoso sklidiną Camille’io Saint-Saënso Antrąjį fortepijono koncertą.
Artistės pasažų ir emocingo pasirodymo įaudrinta publika nenoriai išleido ją iš scenos ir po bisui atliktos Claude’o Debussy pjesės „Mėnulio šviesa“.
Sklaido pandemijos slogutį
„Be mūzų nebūtų mūsų“, – po koncerto pandemijos slogutį sklaidančiu renginiu džiaugėsi Filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.
M.Rubackytės kas dvejus metus rengiamas Vilniaus fortepijono festivalis kaskart atranda intriguojančių temų, vardų, kūrinių. Šįmet festivalio programa skirta prancūzų kompozitoriaus C.Saint-Saënso 100-osioms mirties metinėms.
Šiemet festivalio programa yra skirta prancūzų kompozitoriaus Camille’io Saint-Saënso 100-osioms mirties metinėms. Šis visapusiškas muzikos talentas, palikęs apie 400 įvairiausių žanrų kūrinių, pasireiškęs ir kituose menuose bei moksle, diskutavęs su iškiliausiais savo meto mokslo protais, Lietuvoje menkai žinomas. Jo fortepijoninių koncertų, be M.Rubackytės, Filharmonijoje negrojo niekas.
„Tai vienas mėgstamų mano kompozitorių. Jis buvo nepaprastai gabus žmogus – išskirtinis pianistas ir kūrėjas, rašęs įvairiausią muziką, įdomiai plėtęs žanrinę kūrybos paletę. Jį domino keisti, rytietiški skambesiai, kaip egzotiškame „Egiptietiškame“ koncerte fortepijonui, kurį atlikome prieš kelerius metus.
Bet kartu jo kūryboje yra daug džiaugsmo ir humoro. Tikiuosi, ir mes, grodami C.Saint-Saënsą, tai patirsime“, – kalbėjo M.Rubackytė.
Pluoštą šio kompozitoriaus kūrinių tradiciniame festivalio koncerte „Maestra ir jaunieji talentai“ jau atliko ir M.Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo globotiniai.
Įkvėpė ir orkestrą, ir publiką
Retai skambanti, rafinuota prancūzų muzika – atgaiva ir klausytojams, ir atlikėjams. Dirigentas V.Vanoostenas, kuris yra ir koncertuojantis pianistas, sakė iš karto pajutęs, kad LNSO muzikavimas grindžiamas vokiškąja tradicija.
Prancūzų muzika reikalauja kitokios, tik jai būdingos atlikimo manieros ir subtilybių. Tačiau maestro neapsiriko, kad vokišką manierą papildžius prancūziška elegancija, štrichais ir kitais niuansais rezultatas bus puikus.
Juolab kad daugelis prancūzų kompozitorių, tarp jų ir E.Chaussonas, buvo vokiečių klasiko Richardo Wagnerio gerbėjai. Vagneriškų motyvų kupina E.Chaussono Simfonija tai akivaizdžiai įrodė.
V.Vanoostenas gyrė orkestrą už imlumą, smalsumą ir greitą reagavimą į pastabas, o muzikantai maestro išlydėjo vildamiesi tęsti bendradarbiavimą ir prancūziško repertuaro studijas.
Intriguojantys kultūrų tiltai
7-ojo Vilniaus fortepijono festivalio tema – „Paryžietiški vakarai Vilniuje“, bet skamba jame ir kitų šalių kompozitorių muzika.
„Juk Paryžiaus kultūra persmelkė Franzo Liszto, Fryderyko Chopino kūrybos estetiką.
C.Debussy muzika paveikė jauną Bellą Bartoką ir daugelį kitų. Nuo pat festivalio įkūrimo 2009 metais mums rūpi kultūrinių įtakų ir ryšių tęstinumo tema.
Šįkart tiesiame tiltą iš Vilniaus į Paryžių“, – sakė M.Rubackytė.
Šiųmetės šventės programa sklidina kultūrinių sąsajų. Štai šiandien prancūzų muzikos meistriškumo kursų tradiciją festivalyje tęs Kaune gimusio garsaus prancūzų pianisto ir pedagogo litvako Vlado Perlemuterio mokinys profesorius Jeanas François Heisseris. Šeštadienį jis pasirodys ir koncerte su Lietuvos kameriniu orkestru bei M.Rubackyte.
Profesorė į muzikos aukštumas lydi daugelį festivalyje pasirodančių jaunų pianistų, nes rengia meistriškumo kursus įvairiose šalyse ir dalyvauja tarptautinių konkursų žiuri darbe. Šitaip jos keliai susikirto su puikų vengrų muzikos koncertą antradienį festivalyje surengusiais jaunais virtuozais italu Lorenzo Mazzola ir vengru Adamu Szokolay.
„Vengiu publikai pasiūlyti katę maiše ir kviečiu į festivalio sceną tuos pianistus, kurie tikrai įdomūs“, – pabrėžė M.Rubackytė.
Šiemet jai pavyko įtraukti į programą ir dviejų fortepijono grandų rečitalius.
Tai – vienas iškiliausių Prancūzijos pianistų François Fredericas Guy ir italų fortepijono meistras Pietro De Maria.
Festivalyje labai laukta ir šiemečio Tarptautinio konkurso Klivlande nugalėtojo bei F.Chopino pianistų konkurso Varšuvoje laureato Martino Garsios Garsios. Tačiau jam susirgus gruodžio 2-ąją pasirodys kitas konkurso Klivlande laureatas – kroatų pianistas Lovre Marušičius.
Festivalio muzikines keliones gruodžio 4-ąją retais prancūzų kūriniais užbaigs Andrius Žlabys ir LNSO.
Filharmonija laukia fortepijono muzikos mėgėjų
Lapkričio 25 d. 19 val. vyks fortepijono rečitalis „F.F.Guy skambina F.Lisztą, C.Debussy, L.van Beethoveną“.
Lapkričio 27 d. 19 val. rengiamas Lietuvos kamerinio orkestro (dirigentas V.Kaliūnas) koncertas „Fortepijono perlai su J.F.Heisseriu ir M.Rubackyte“.
Lapkričio 30 d. 19 val. planuojamas fortepijono rečitalis „Svečias iš Italijos Pietro De Maria skambina M.Clementi, L.van Beethoveną, F.Chopiną“.
Gruodžio 2 d. 19 val. įvyks fortepijono rečitalis „Scenoje – konkurso Klivlande nugalėtojas“. Pasirodys 2021 m. tarptautinio fortepijono konkurso Klivlande II vietos laimėtojas L.Marušičius (Kroatija).
Gruodžio 4 d. 19 val. numatytas festivalio pabaigos koncertas „Retai atliekami opusai. C.Saint-Saënso 100-osioms mirties metinėms“. Gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas M.Pitrėnas), solistas – A.Žlabys.
