Baleto artistas Artemas Kolbasynskyi grįžta į Ukrainą: „Slėpdamasis nuo pareigos ginti Tėvynę, nužmogėčiau“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistas ukrainietis Artemas Kolbasynskyi dar šoks kovo mėnesio spektakliuose, bet mėnesio pabaigoje išvyks į Ukrainą. Šokėjas sako, kad likęs ramiai gyventi Klaipėdoje su mylima mergina prarastų savo orumą ir žmogiškumą.

Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi solo šokis „Tamsa šviesoje“ projekte „Dėmesio! Baletas“ (choreografas Žilvinas Beniuševičius).<br>KVMT nuotr.
Artem Kolbasynskyi solo šokis „Tamsa šviesoje“ projekte „Dėmesio! Baletas“ (choreografas Žilvinas Beniuševičius).<br>KVMT nuotr.
Artem Kolbasynskyi - šokio spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“.<br>KVMT nuotr.
Artem Kolbasynskyi - šokio spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“.<br>KVMT nuotr.
Artem Kolbasynskyi su bendramoksliais iš Serge'o Lifario choreografijos koledžo.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi su bendramoksliais iš Serge'o Lifario choreografijos koledžo.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi ir jo draugė Emilija. <br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi ir jo draugė Emilija. <br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi ir koleges. <br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi ir koleges. <br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi solo šokis „Tamsa šviesoje“ projekte „Dėmesio! Baletas“ (choreografas Žilvinas Beniuševičius). <br>KVMT nuotr.
Artem Kolbasynskyi solo šokis „Tamsa šviesoje“ projekte „Dėmesio! Baletas“ (choreografas Žilvinas Beniuševičius). <br>KVMT nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Artem Kolbasynskyi.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

KVMT inf.

Mar 23, 2022, 8:52 AM, atnaujinta Mar 23, 2022, 11:11 AM

„Turiu grįžti į savo šalį ir ginti ją nuo okupantų. Tai mano pareiga tiek Tėvynei, tiek artimiesiems, kurie ten liko. Bet šis sprendimas buvo sudėtingas, neslėpsiu“, – sako jis.

Nusprendėte, kaip ir daugelis Jūsų tėvynainių, savo šalį ginti ginklu?

Suprantu tuos žmones, kurie sako, kad savo šalį gali palaikyti ir siųsdami pinigus ar dalindamiesi postais socialiniuose tinkluose. Tuo tarpu aš – fiziškai stiprus 22 metų vaikinas, vadinasi galiu padėti ne tik mintimis, bet ir pats būdamas savo šalyje, kariaudamas. Finansai, moralinis palaikymas taip pat svarbu, bet aš būsiu naudingesnis savo realia pagalba. Kas gins Ukrainą, jei visi tik siųs lėšas ir palaikys žodžiais, o ne darbais? Kas panaudos už surinktus pinigus nupirktus ginklus, jei visi žmonės iš šalies pabėgs? Visa tai įvertinęs nusprendžiau, kad turiu grįžti į savo šalį ir būti jai naudingas, kad tai mano pareiga tiek Tėvynei, tiek artimiesiems, kurie ten liko.

Taip sutapo, kad su savo tikrąja šeima susipažinau tik prieš pusmetį. Jie gyvena Ukrainoje ir nenori išvykti. Ukraina tiek jiems, tiek man – ne tik vieta, kur gyvenome daugelį metų. Ukraina man, kaip ir kitiems ukrainiečiams, yra viskas. Sunku tai paaiškinti. Na, kaip lietuviams Lietuva!

Tik neseniai pažinote savo šeimą?

Ilga istorija. Mano tikrieji tėvai mirė, kai man buvo ketveri. Dirbo tik tėvas, o mama ne, šeimoje augome trys vaikai. Gal tai Černobylio tragedijos pasekmės, bet tėvai piktnaudžiavo alkoholiu ir tai tapo jų ankstyvos mirties priežastimi.

Likom vieni su vyresniais broliu ir seserimi, prižiūrėti mūsų nebuvo kam. Kadangi buvome nevienodo amžiaus, mus paskirstė į skirtingus vaikų namus, o po metų mane įvaikino. Buvau įvaikintas ir esu labai dėkingas mane auklėjusiai, maitinusiai šeimai. Aš visada žinojau, kad jie nėra mano tikrieji tėvai. Nepamenu savo tikrųjų tėvų, neturiu jokių su jais susijusių prisiminimų.

Įtėviai mane nuvedė ir į profesionalaus šokio mokyklą. 2019 m. Kijevo Seržo Lifario šokio akademijoje įgijau choreografo specialybę ir iš karto atvažiavau dirbti į KVMT baleto trupę. Prieš pusmetį mano vyresnioji sesuo parašė žinutę, kad manęs ieško, į miesto, iš kurio esame kilę, socialinių tinklų grupę. Tokiu būdu mes vienas kitą suradome, susirašinėjome. Naujuosius metus sutikau su jos šeima Ukrainoje, kur pagaliau susipažinau ir su broliu, tetomis, dėdėmis. Negaliu vėl jų netekti.

Mano įtėvis miręs, o kaime netoli Kijevo gyvenančios mano įmotė bei įseserė slepiasi nuosavo namo rūsyje. Pasišneku su jomis, jaudinuosi. Iki šiol šiame kaime nebuvo jokių karo veiksmų, bet atstumas iki Kijevo nedidelis ir tik laiko klausimas, kada prasidės rimti reikalai. Tai atokus kaimas, kur nei policijos, nei Ukrainos karių. Jei kas užpuola, lieki pats už save atsakingas.

Esant tokiai situacijai Ukrainoje, negaliu tiesiog ramiai sėdėti Klaipėdoje ir stebėti įvykius iš šalies. Jei taip daryčiau, būčiau prarastas kaip žmogus... Prarasčiau žmogiškumą savo širdyje. Šis sprendimas buvo sudėtingas, neslėpsiu. Juk gyvendamas Klaipėdoje susikūriau savo mažą pasaulį: turiu mylimą merginą, būstą, katiną ir daug gerų draugų, kurie mane visaip bandė atkalbėti... Bet aš kitaip negaliu.

Kas galėjo pagalvoti, kad šiame technologijų amžiuje vyks tokie protu nesuvokiami dalykai, kad kažkas sugalvos tiesiog užkariauti nepriklausomą valstybę. Užpuolikai nebadauja, jiems netrūksta žemės, tačiau jie savo noru veržiasi į ukrainiečių namus. Viskas dėl kažkokios tik jiems suprantamos idėjos, kurios niekas nepalaiko. Nė vienas tikras ukrainietis.

O kaip karinis pasirengimas gynybai? Kur vyksite?

Buvau Klaipėdos tire, kad pašaudyčiau ir taip įgyčiau praktikos. Noriu prieš išvykdamas bent pajusti šautuvą rankose, nes šioje srityje neturiu jokios patirties. Norėčiau padėkoti labai geriems žmonėms iš Klaipėdos – buvusiems kariškiams, padėjusiems man gauti karišką uniformą, ekipuotės, pirmos pagalbos vaistinėlių, kurias nuvešiu į savo gimtąjį miestą Brovary, esantį netoli Kijevo. Ten aš lankiau darželį, mokyklą, mano pažįstami ir klasiokai – jau Ukrainos gynėjų gretose. Aš prie jų prisijungsiu.

Kai nuvyksiu į Bravory, praeisiu karinio pasirengimo kursą. Priklausomai nuo situacijos, jis trunka nuo dviejų iki keturių savaičių.

Grįšite į Klaipėdą pasibaigus karui?

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – man lyg pirma meilė. Juk tai pirma mano darbovietė, pirma darbo patirtis. Man viskas labai patiko. Deja, mano kūnas ima mane pavesti: paaiškėjo, kad dėl patirtų traumų ir fizinių pakitimų negalėsiu atlikti šiuolaikinių šokių ilgą laiką, man nepavyks pasiekti proveržio šioje srityje. Jei ir grįšiu, šokdamas, deja, negalėsiu užsidirbti gyvenimui. Bet šokti man labai patinka. Širdyje esu aktorius. Pasibaigus karui, radikaliai keisiu profesiją. Ji bus susijusi su menu, bet veikiausiai rinksiuosi ne sceną, o užkulisius.

Man patinka visi vaidmenys – nuo masinių šokių iki solinių numerių. Vienas iš mano mėgstamiausių – solinis numeris „Tamsa šviesoje“ (choreografas Žilvinas Beniuševičius), šoktas 2020 m. projekte „Dėmesio! Baletas“. Pats dar nieko nespėjau sukurti, bet visi KVMT spektakliuose atlikti vaidmenys man įsimintini: Variokas „Altorių šešėly“, Tėvas „Eglėje žalčių karalienėje“, taip pat šokau spektakliuose „Spragtukas“, „Romeo ir Džuljeta“ ir kt. Beje, „Fauste“ labai norėjosi atlikti pagrindinį vaidmenį, bet ir masinės scenos buvo puikios. Žiūrovams noriu akcentuoti, kad visi KVMT šokio spektakliai puikūs. Ir kūrėjai, ir baleto artistai į juos įdeda tiek savo širdies ir talento. Juose dera puiki muzika, dekoracijos, kostiumai, šviesos ir, žinoma, šokis. Neįsivaizduojama, kaip galima nenorėti to pamatyti ar nevertinti.

Čia, Klaipėdoje, lieka Jūsų mergina...

Savaime suprantama, jokia pasaulio mergina savo noru neišleis savo vaikino į karą. Tai ne žaidimai, ne varžybos. Kare žūsta žmonės. Aš suprantu savo mylimą merginą, jos baimes ir pats truputį bijau. Ji bandė mane atkalbėti, verkė, bet galiausiai suprato. Dabar palaiko kaip tik gali.

Pareiga Tėvynei stipresnė už mirties baimę?

Visi mes anksčiau ar vėliau mirsime. Man irgi baisu, bet jei man pavyks išgelbėti bent kelių žmonių gyvybes – tai turi prasmę, dėl to galiu paaukoti savo gyvybę. Juk Ukrainoje dabar žūsta tiek vaikų, kurie negali savęs apginti.

Labai dėkoju visiems lietuviams už Ukrainos palaikymą ne tik žodžiais. Matau, kaip visa šalis dirba ir stengiasi priimti Ukrainos pabėgėlių šeimas, vyksta jų paimti nuo pasienio su Lenkija, kaip mano tautiečiais rūpinasi ir padeda visa KVMT bendruomenė.

Ypač vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas, kuris negaili tam savo laiko ir santaupų, važiuoja naktimis, pas save apgyvendino vienos iš karo pabėgusios baleto artistės šeimą. Mes dėkingi visiems, kurie savanoriauja pabėgėlių centruose, aukoja ir padeda visais įmanomais būdais.

Neduok Dieve, kad ir jūsų šaliai tektų patirti tai, ką dabar tenka išgyventi maniškei. Būkite stiprūs ir pasiruošę.

Kovo 24 ir 25 dienomis 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose A. Kolbasynskyi‘is šoks šokio spektaklyje „Faustas“. Kviečiame ateiti ir palaikyti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.