„Padėkos kaukės“ – Šarūnui Juškevičiui ir vienaveiksmiams šokio spektakliams

Už reikšmingiausius 2021 metų teatro darbus ir nuopelnus teatro menui Klaipėdoje kuriantiems teatralams įteikus „Padėkos kaukes“ paaiškėjo, kad metų teatro meno kūrybine komanda tituluota Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjų komanda už vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, o nominacija „Už nuopelnus teatro menui“ skirta solistui Šarūnui Juškevičiui.

Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“.<br> M.Aleksos nuotr.
Solistas Š.Juškevičius apdovanotas už nuopelnus teatro menui.<br> KVMT nuotr.
Solistas Š.Juškevičius apdovanotas už nuopelnus teatro menui.<br> KVMT nuotr.
Š.Juškevičius – baro šeimininkas Don Karlosas koncerte „Ispaniškoji sarsuela“.<br> KVMT nuotr.
Š.Juškevičius – baro šeimininkas Don Karlosas koncerte „Ispaniškoji sarsuela“.<br> KVMT nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Stabat Mater“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Stabat Mater“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Stabat Mater“.<br> M.Aleksos nuotr.
Scena iš „Padėkos kaukės“ laureato šokio spektaklio „Stabat Mater“.<br> M.Aleksos nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro inf.

Mar 26, 2022, 9:00 PM

Tarp geriausiųjų minėtos ir į metų vaidmens apdovanojimą pretendavusios Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistė Oleksandra Borodina už Džuljetos vaidmenį šokio spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“ pagal Sergejaus Prokofjevo muziką ir operos solistė Rita Petrauskaitė už Mari vaidmenį Gaetano Donizetti operoje „Pulko duktė“.

Metų kūrybinė komanda

Vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battistos Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“ Klaipėdoje pastatė tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda, vadovaujama vieno ryškiausių Europoje šiuolaikinio šokio choreografų, Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovo Edwardo Clugo. 

„Stabat Mater“ statė choreografas E.Clugas ir jo asistentas Gajus Žmavcas, scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roigas (Ispanija), šviesų dailininkas Tomažas Premzlas (Slovėnija).

I.Stravinskio „Šventojo pavasario“ kūrybinėje grupėje, be E.Clugo ir G.Žmavco, dirbo scenografas Marko Japeljis (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulašas (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomažas Premzlas (Slovėnija).

Publikos pripažinimą savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba bei netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis pelniusių spektaklių pristatymas Klaipėdos elinge bei Žvejų rūmuose tapo iššūkiu tiek KVMT baleto trupei, tiek pastatymų tarnybai, nes „Šventojo pavasario“ metu tarsi iš dangaus pasipila vanduo.

Baleto trupei teko išmokti saugiai šokti vandenyje, o pastatymų tarnybai sugebėti ne tik pasirūpinti jo „išliejimu“, bet ir „surinkimu“.

„Stabat Mater“ publikos pojūčius sustiprina KVMT orkestro styginių grupės (vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis) atliekama muzika ir solisčių balsai.

Du vienaveiksmius baletus jungia moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta: „Stabat mater“ atveju moteris nuolankiai priima nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota.

Kūrėjai šokio kalba pasakoja apie susitaikymą ir iš jo kylančią viltį. Per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.

Už nuopelnus teatro menui įvertintas Šarūnas Juškevičius

Š.Juškevičius 1975 m. Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje baigė muzikos teorijos specialybę, o 1979 m. Vilniaus konservatorijos Klaipėdos pedagoginiame fakultete įgijo muzikos mokytojo diplomą.

1979–1984 m. mokytojavo Kretingos r. Kartenos vidurinėje mokykloje. 1995–2008 m. dėstė Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje. 2003–2018 m. – Klaipėdos universiteto Menų akademijos Teatro katedros docentas, nuo 2018 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto docentas.

1996–2011 m. buvo Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos lietuviškos muzikos ansamblio „Kupolė“ solistas. Su šiuo ansambliu gastroliavo Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje. 

Š.Juškevičius 1984–1986 m. buvo Klaipėdos liaudies operos teatro solistas. 1987 m. įsteigus Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, tapo jo pirmuoju direktoriumi. Nuo 1989 m. – šio teatro solistas. 

Scenos džentelmenu tituluojamas solistas sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose ir dramos spektakliuose. 1999 m. jis buvo nominuotas Kristoforo apdovanojimui už vaidmenis Arthuro Honeggerio dramatinėje oratorijoje „Žana d‘Ark ant laužo“ ir Fredericko Loewe operetėje „Mano puikioji ledi“.

2005 m. nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už vaidmenį Imre Kálmáno operetėje „Čardašo karalienė“. 2009 m. apdovanotas „Padėkos kauke“ Metų aktoriaus nominacijoje. 

Š.Juškevičius režisavo keliolika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro teatralizuotų koncertų. Tarp jų – „All for Love“, „Meilės rojaus beieškant“, „Nuo baroko iki roko“, „Tegyvuoja Ispanija“, „Operetė – mano meilė“, „Aš myliu miuziklą“. 2003–2004 m. režisavo koncertus Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Šimtmečio konferencija – kas svarbiausia Lietuvai?