Metų baleto viltis Gohar Mkrtčian: „Armėnų ir ispanų kultūros mane praturtina“

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto scenoje šį savaitgalį tris vakarus iš eilės plevens baltosios vilisos: sugrįžta Adolphe'o Adamo baletas „Žizel“. Sugrįžta su trimis skirtingomis pagrindinio vaidmens atlikėjomis – Metų baleto soliste Olesia Šaitanova, Metų baleto viltimi Gohar Mkrtčian ir debiutuojančia Žizel vaidmenyje 2020 m. Auksinių scenos kryžių laureate Julija Stankevičiūte. 

J.Krivickas ir G.Mkrtčian balete „Žizel“.<br> M.Aleksos nuotr.
J.Krivickas ir G.Mkrtčian balete „Žizel“.<br> M.Aleksos nuotr.
Choreografė L. de Ávila su LNOBT šokėjais. <br> M.Aleksos nuotr.
Choreografė L. de Ávila su LNOBT šokėjais. <br> M.Aleksos nuotr.
Choreografė L. de Ávila su LNOBT šokėjais. <br> M.Aleksos nuotr.
Choreografė L. de Ávila su LNOBT šokėjais. <br> M.Aleksos nuotr.
J.Krivickas ir G.Mkrtčian balete „Žizel“.<br> M.Aleksos nuotr.
J.Krivickas ir G.Mkrtčian balete „Žizel“.<br> M.Aleksos nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

LNOBT pranešimas spaudai

Apr 1, 2022, 12:39 PM

Viena šių balerinų gali drąsiai save vadinti „Žizel“ Vilniuje stačiusios ispanų choreografės Lola'os de Ávila'os mokine: tai armėnų kilmės šokėja iš Ispanijos G.Mkrtčian. Ji baigė šokio akademiją, kurią dar 1954 m. įkūrė šios choreografės motina, Barselonos „Gran Teatro del Liceo“ primabalerina, o vėliau – Ispanijos nacionalinio baleto direktorė María de Ávila (1920–2014).

Nuo 1987 m. legendinės balerinos vardu tebevadinamai šokio mokyklai vadovauja jos dukra, pedagogė ir choreografė Lola de Ávila. 

„De Ávila sceninis vardas jau daugelį dešimtmečių yra itin reikšmingas Ispanijos baleto istorijai ir naujų šokėjų kartų ugdymui. Tiek María, tiek Lola užaugino savo mokinių, garsinančių šią mokyklą visame pasaulyje.

Baigusi mamos įsteigtą akademiją, pati L.de Ávila sėkmingai dirbo užsienyje – šoko Claude'o Giraud balete, vėliau dėstė San Francisko baleto mokykloje, vadovavo Ženevos didžiojo teatro baleto trupei. Būti tokios žymios šokėjos mokine – tai ypatinga privilegija ir kartu didelė atsakomybė“, – teigia G.Mkrtčian. 

Nuostabiausias karjeros įvykis

Metų baleto viltimi paskelbta balerina, prieš prisidėdama prie LNOBT trupės 2015-aisiais, dvejus metus studijavo San Francisko baleto akademijoje, kurioje dėstė L.de Ávila, o grįžusi iš JAV dar metus mokėsi María'os de Ávila'os akademijoje Saragosoje. 

2020-aisiais sudėtingomis pandemijos sąlygomis Vilniuje parengtas „Žizel“ pastatymas tapo nauju mokinės ir mokytojos susitikimu.

„Tai buvo nuostabiausia, kas nutiko per septynerius mano karjeros LNOBT trupėje metus. Žinoma, darbas su baletmeistere, kai esi nebe studentė, o scenos profesionalė, būna visiškai kitoks. Nuoširdžiai džiaugiausi kiekviena „Žizel“ repeticijų su L.de Ávila akimirka. Tuo labiau  kad rengiau pagrindinį – Žizel – vaidmenį, apie kurį svajoja tiek daug jaunų balerinų!“ – neslėpė G.Mkrtčian. 

Kaip mokinė apibūdintų savo garsiąją mokytoją?

„Iš jos visuomet sklinda aistra baletui: kai kalba, kai daro tau pastabas ar rodo reikiamus judesius. Bet esmė ne vien technika, nors ir ji, žinoma, balete svarbi. Tiesiog visuomet jauti, kad prieš tave stovi išties didi balerina, galinti daug pasakyti vienu rankos mostu ar mažu galvos kryptelėjimu.

Kiekvienas mokytojos judesys perteikia jausmus, o juk apie juos ir turi kalbėti baletas“, – svarbiausią išsineštą pamoką liudijo L.de Ávila'os mokinė.  

Baletas vietoj flamenko

Lietuviai Ispaniją pirmiausiai įsivaizduoja kaip flamenko stiliaus tėvynę, tačiau ten rengiama ir daug stiprių klasikinio baleto šokėjų – daugiau, nei jų sugeba priimti profesionaliosios šalies trupės. Tad baleto artistų konkurencija Ispanijoje didžiulė, ir daugeliui jų gavus diplomus tenka dairytis darbo užsienyje. 

G.Mkrtčian gimė Jerevane, tačiau būdama penkerių metų kartu su šeima persikėlė gyventi į Ispanijos sostinę Madridą. Šiame mieste pradėjo lankyti mokyklą ir šokių būrelį.

Būsimosios balerinos tėvai greitai suprato, kad šokis gali tapti pagrindiniu guvios mergaitės gyvenimo užsiėmimu, ir nuvedė dukterį į Karališkąją profesionalaus šokio konservatoriją, kurioje ji sėkmingai studijavo ir ispanišką, ir klasikinį šokį.

Po ketverių mokslo metų konservatorijoje paauglei teko rinktis vieną karjerą iš galimų dviejų. Ir tuomet Gohar pasirinko baletą. 

Kodėl? „Sunku pasakyti, bet taip man diktavo jausmai. Darbas baleto pamokose labiau džiugindavo ir išlaisvindavo, patiko matyti, kaip tobulėju, norėjosi šokti vis daugiau ir daugiau. Supratau, kad baletas – būtent tai, ko man reikia.

Taip, kartais repeticijos būna sekinančios ir varginančios, bet tuo laimingesnė jautiesi po jų. Turbūt daugelyje profesijų ir veiklų galima įžvelgti panašių kontrastų. Sunkesni momentai tave subrandina psichologiškai, jeigu sugebi priimti duotas pamokas“, – kalbėjo balerina. 

Kurią šalį – Armėniją ar Ispaniją – šiandien artistė laiko savo tėvyne?

„Abi. Armėniją – nes mano tėvai armėnai, pati gerai kalbu armėniškai. Man artima armėnų kultūra ir aš mėgstu lankytis Jerevane.

Bet taip pat mėgstu ir gerbiu ispanų kultūrą, ir manau, kad paralelinis dviejų kultūrų pojūtis mane tik praturtina“, – tvirtino G.Mkrtčian. 

Žizel“ spektaklyje LNOBT scenoje šią šokėją matysime penktadienį, balandžio 1-ąją. Kartu su Metų baleto viltimi G.Mkrtčian scenoje šoks Jeronimas Krivickas (Albertas), Mantas Daraškevičius (Hilarionas), Rūta Lataitė (Batildė), Urtė Bareišytė (Berta) ir Mirtos vaidmenyje debiutuojanti, žiūrovų balsavimu Metų populiariausia soliste išrinkta Karolina Matačinaitė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.