Baroko kompozitoriai labai mėgo derinti balsus ir pučiamuosius instrumentus, žaisti tembrinėmis jų spalvomis, panašumais ir skirtumais. Išilginė ar skersinė fleita dažniausiai būdavo pasitelkiama imituojant paukščių giesmes ar vandens čiurlenimą, įkūnijant lengvabūdį Amūrą, perteikiant pavasario ar skrydžio metaforas, išreiškiant švelniausius meilės jausmus, ilgesį, melancholiją.
Programos pagrindas – Georgo Friedricho Händelio ir Antonio Vivaldi operų ir oratorijų arijos, kuriose fleita tampa atskiru personažu, o arija virsta pilnaverčiu balso ir instrumento duetu. Programa papildyta instrumentiniais šių dviejų vėlyvojo baroko kompozitorių kūriniais, dažnai perteikiančiais analogijas su gamtos reiškiniais (pavyzdžiui, itin virtuoziškame Vivaldi Koncerte išilginei fleitai su orkestru, pavadintame „Audra jūroje“).
Programai vadovavęs ir dirigavęs R. Calveyra, padedamas ansamblio „Musica humana“ (meno vadovas Robertas Beinaris) muzikantų pasidalino savo giliomis baroko muzikos, jos stiliaus ir retorikos žiniomis.
Kviečiame pamatyti renginio akimirkas. Nuotraukų autorius Dmitrijus Matvejevas.
