Lietuvos ir Ukrainos himnai bei vėliavos scenoje, patriotiški kūriniai, euforiška nuotaika ir jaudulio ašaros – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) svečių iš Ukrainos gastrolių kulminacija didžiausiame šalies teatre įsimins ilgam.
Praėjusį sekmadienį Charkovo teatro artistai parodė LNOBT beveik keturias valandas trukusią programą, ne kartą pakėlusią gausią publiką ant kojų, įkvėpusią ją audringoms ovacijoms. Rusijai naikinant Ukrainos miestus gėrėtis didžiulio ukrainiečių teatro kolektyvo – choro, orkestro, baleto, būrio solistų – menu buvo išskirtinė patirtis.
Jaudino atlikėjai ir kūriniai
Vienas didžiausių Europos teatrų sugebėjo surinkti gastrolėms pajėgų kolektyvą iš karo išblaškytos trupės. Jis parodė vilniečiams daug balsingų primadonų ir iškilių solistų, savo baleto pažibas. Sopranų Olenos Starikovos ir Julijos Piskun sužavėta publika ilgai nenorėjo paleisti iš scenos, nuoširdžiai plojo chorui ir orkestrui.
Kraują kaitino ir sumaniai parinkti kūriniai, liudiję ukrainiečių pasididžiavimą savo kultūra, meilę gimtajam kraštui: Mykolos Lysenkos operos „Tarasas Bulba“ fragmentai, Hopakas iš Aramo Chačaturiano baleto „Gajane“, „Malda už Ukrainą“ iš Semiono Hulako-Artemovskio operos „Zaporožės kazokas už Dunojaus“.
Publika gyvai reagavo ir į baleto scenas iš A.Chačaturiano „Spartako“, priminusias ukrainiečių kovinį ryžtą. Vakaro emocine viršūne taip pat tapo Ūdrio daina iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“, kurią su Dmytro Morozovo diriguojamu orkestru lietuviškai atliko mūsų ir ukrainiečių solistai Vytautas Juozapaitis, Jonas Sakalauskas, Volodymyras Kozlovas ir Mykyta Marynčakas.
Scenos išsiilgę Ukrainos artistai koncertą užbaigė spalvingu, gaivališko gyvenimo džiaugsmo kupinu šokio spektakliu pagal Carlo Orffo kantatą „Carmina burana“.
Liko tik stebėtis du mėnesius dėl karo negalėjusių kurti menininkų ištverme ir gebėjimu mobilizuoti savo galimybes. Netikėta buvo išvysti scenoje ir tokią daugybę puošnių kostiumų, įspūdingas dekoracijas, kai susiruošti gastrolėms teatrui teko žaibiškai.
Koncertavo beveik kasdien
„Atvykome į Lietuvą ne poilsiauti, o groti, šokti, dainuoti. Norime su lietuviais pasidalyti ukrainiečių kultūra, o sykiu, dirbdami kultūros fronte, palaikyti Ukrainą ir jos ginkluotąsias pajėgas“, – pabrėžė ką tik 60-metį Lietuvoje atšventęs Charkovo operos ir baleto teatro generalinis direktorius ir meno vadovas Olegas Oriščenka.
Nuo gegužės 1-osios svečiai koncertavo kone kasdien: pasirodė Klaipėdoje, Molėtuose, Panevėžyje, parodė Georges’o Bizet operą „Karmen“ Kauno dramos teatre, baleto koncertus Joniškio kultūros centre ir Palangos koncertų salėje.
Neįprastu rakursu savo kultūrą jie pristatė ir performansuose Vilniaus centre, o vakar koncertu paminėjo visų karuose žuvusiųjų atminimą sostinės Šv.Jonų bažnyčioje atlikdami Wolfgando Amadeaus Mozarto „Requiem“.
„Džiugu, kad artistai vėl dirba, nepraranda formos. Šios gastrolės yra labai svarbios. Ukrainos kultūra turi būti gyva, kalbėti ir šiuo sunkiu metu“, – nuo scenos ištarė LNOBT vadovas J.Sakalauskas.
O.Oriščenkos tvirtinimu, lietuviai padarė viską, kad artistų šeimoms būtų jauku Lietuvoje.
Verkė publika ir artistai
„Charkovo artistai visur buvo sutikti itin šiltai. Nors suktis gastrolių rengėjams reikėjo labai greitai, daugelyje vietų salės buvo sausakimšos, žmonių dėmesys – didžiulis.
Visus pasirodymus lydėjo ovacijos. O kiek buvo išlieta ašarų! Verkė ir artistai scenoje“, – pasakojo svečius į Lietuvos miestus lydėjęs LNOBT Pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas Artūras Alenskas.
Tačiau prodiuseris neslėpė, kad yra ir kita medalio pusė. „Šiandien jie dar nežino, ar bus Lietuvoje rytoj. Nors galimybės pratęsti charkoviečių turą yra aptartos, kiti pasirodymai dar nenumatyti. Pustrečio šimto žmonių kolektyvui išlaikyti reikia daug lėšų. Vien iš koncertinės veiklos jie nepragyvens.
Pirmąsias savaites gastroles geranoriškai rėmė verslas: į pagalbos prašymą žaibiškai reagavo didelės įmonės ir privatūs rėmėjai. Prisidėjo ir kai kurios savivaldybės. Bet toliau – nežinia ir laukimas“, – atskleidė A.Alenskas.
Dėl publikos tekdavo grumtis
Charkovo nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras iki karo buvo Rytų Ukrainos nacionalinės kultūros lyderis. Jo repertuaras buvo didžiausias šalyje – kiekvieną sezoną trupė pristatydavo maždaug 45 pavadinimų spektaklius. Teatre dirbo 778 žmonės.
Tačiau dėl publikos teatrui tekdavo grumtis: be jo, milijoniniame mieste veikė dar penki valstybiniai teatrai.
1991-aisiais pastatytas teatras garsėjo viena didžiausių Europoje scenų ir erdviausiais Ukrainoje rūmais, kuriuose tilpo viskas – nuo sandėlių iki dekoracijų gamybos cechų. Viskas, ko reikėdavo spektakliams, buvo gaminama tuose pačiuose teatro rūmuose.
Šalia pagrindinės operos ir baleto spektaklių rodymo veiklos patalpos veikė kaip daugiafunkcis kultūros centras.
Didžiojoje teatro salėje tilpo 1500 (LNOBT salėje telpa 984), kamerinėje – 450 žiūrovų. Renginiai vykdavo ir teatro fojė, lauko scenose, net garaže.
Per priešo antpuolius buvo išdaužyti teatro langai, degė stogas. Pasak vadovo, daroma viskas, kad po karo būtų kur sugrįžti.
