Pasitelkęs geriausias Kauno ir Lietuvos muzikos talentus, pakvietęs drauge dalyvauti įvairių Kauno chorų dainininkus, teatras pristato puikiai žinomą, aktualiai ir moderniai interpretuojamą G. Verdi operą „Nabukas“.
Jau liepos 16 d. (šeštadienis) vyksiančiu spektakliu statytojai ir atlikėjai viliasi perteikti atminties žadinimo, pagarbos daugiakultūriškumui ir kitoniškumui idėjas ir užmegzti bendryste grindžiamą dialogą su žiūrovais.
Spektakliui pasirinkta Kauno IX forto muziejaus erdvė palanki vertybių konfliktams atskleisti, primindama beprasmę kančią ir išsilaisvinimo viltį.
Operos siužeto pagrindu tapo žydų tautos istorijos įvykis – Šventyklos sugriovimas, Babilono nelaisvė ir sunki žydų dalia bei tremtis, Jeruzalę užpuolus Babilono karaliui Nabukui. Šių istorinių įvykių fone rutuliojasi pagrindinių operos personažų asmeninės dramos.
Operą stato jau ne kartą darniai dirbusi komanda: muzikos vadovas ir dirigentas JONAS JANULEVIČIUS, režisierius KĘSTUTIS S. JAKŠTAS, scenografas ARTŪRAS ŠIMONIS, šviesos dailininkas AUDRIUS JANKAUSKAS, choreografas DAINIUS BERVINGIS, chormeisterė RASA VAITKEVIČIŪTĖ.
Nauja pavardė statytojų komandoje – kostiumų ir grimo dailininkas DAINIUS BENDIKAS. Į komandą jį pakvietęs režisierius K. Jakštas susidomėjo jauno dailininko tvaraus dizaino idėjomis, kurias pastarasis sėkmingai realizuoja ir šiame spektaklyje.
Epilogas – „Susitaikymo kelias“
Opera „Nabukas“ iš kitų G. Verdi kūrinių išsiskiria didžiule choro partija ir ne veltui yra vadinama „drama chorui“ ar „chorine freska“. Choras pasirodo kiekvienoje reikšmingoje scenoje, įrėmina tiek atskirus veiksmus, tiek visą operą, netgi suteikia jai oratorijos bruožų ir didingumo.
Todėl operos atlikimui IX forto muziejuje pasitelkta net dvylika Kauno miesto ir rajono chorų, panorusių prisijungti prie šio grandiozinio projekto. Juos sutelkė ir pasirodymui ruošia žinoma Kauno chorvedė entuziastė Danguolė Beinarytė. Choristai drauge dainuos garsųjį chorą „Skrisk, svajone“, o keli kolektyvai pasirengę įsitraukti ir į kitas operos chorines scenas.
Pagrindines partijas rengia operos solistų žvaigždynas: Laimonas Pautienius ir Eugenijus Chrebtovas (Nabukas), Gitana Pečkytė ir Sandra Janušaitė (Abigailė), Kristianas Benediktas ir Egidijus Bavikinas (Izmaelis), Liudas Mikalauskas ir Žygimantas Galinis (Zacharija), Justina Gringytė ir Gabrielė Kuzmickaitė (Fenena). Spektaklyje taip pat dainuos Ieva Goleckytė, Gabrielė Bukinė, Tomas Ladiga, Joris Rubinovas, Mindaugas Zimkus, Povilas Padleckis.
Prieš spektaklį žiūrovai kviečiami dalyvauti „Susitaikymo kelio“ eisenoje. Šis savotiškas operos epilogas vyks Kauno IX forto memorialiniame komplekse, perteiks čia vykusios tragedijos istorinius ir emocinius lūžius, bus papildytas meniniais akcentais.
Tai – susitelkimo, bendruomeniškumo, bendratautiškumo, atminties žadinimo ir įprasminimo, istorijos gyvasties, empatijos ir atjautos kelias, kurį galės nueiti visi norintieji. Sutelkties emociją eisenos dalyviams palaikyti padės aktorius Ramūnas Šimukauskas.
Genijaus kūrybos ištakos
Režisierius K. S. Jakštas, atverdamas operos skleidžiamą žinutę, apgailestavo, kad iki šiol šiame pasaulyje niekas nepasikeitė. Nors, pasak libreto autoriaus T. Solera'os, operos veiksmas ruruliojasi dar 587 m. pr. Kr. , esminė problema liko ta pati: kas dominuos – egzistuojantys ar mąstantys žmonės?
„Rinkdamas medžiagą ir analizuodamas „Nabuko“ istoriją, priėjau prie išvados, jog ši opera dažnai buvo statoma prieš didžiules apokalipses arba po jų. Ir štai – vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą“, – pastebėjo režisierius.
Tad natūralu, kad projektas įgijo naujų prasmių. Publikai pažeriama vertybių skalė, ir ji galės pasirinkti melą, karą, priešpriešą ar neteisybės suvokimo ir atgailos kelią.
Dirigentas J.Janulevičius priminė, kad operą „Nabukas“ G.Verdi parašė būdamas 28-erių. Kai spektaklis buvo parodytas teatre „La Scala“ su žymiausiu to meto baritonu Giorgio Ronconi, prasidėjo didžioji G.Verdi kūrybinė karjera.
„Dirbant su šiuo kūriniu buvo įdomu įžvelgti būsimųjų kompozitoriaus kūrinių daigus ir užuomazgas, besiformuojantį ir šiandien puikiai atpažįstamą jo muzikos skambesį.
Operoje „Nabukas“ atsiskleidžia G.Verdi muzikinės ir dramaturginės minties maštabiškumas. Tai labai vientisas dramaturgiškai spektaklis, – žiūrovai, net ir nemokėdami italų kalbos ar nematydami titrų, suvoks jo dramą iš muzikos ir mizanscenų.
Transliuos aiškią žinią
Scenografas A.Šimonis sakė pasirinkęs tradicinį kelią ir scenografijos įmantrybių neieškojo. Bet scenoje matomi monumentalūs objektai žiūrovui transliuos aiškią žinią. Ji koduojama sendintose skardos sienose su sidabriniais užrašais. Tai – pavadinimai miestų, kuriuose skirtingais istoriniais etapais buvo vykdytas genocidas.
„Ši vizuali detalė kuri kažkam gal bus nesmagi, bet garantuotai paveiki“, – neabejojo A. Šimonis, – „Kauno IX forto monumentas nacizmo aukoms atminti suteiks scenovaizdžiui dar daugiau prasmės. G. Verdi savo meistrišku kūriniu įprasmino daugiasluoksnę temą, o aš pratęsiu jo mintį“.
Režisieriaus kuriama koncepcija ir sprendimas, kostiumų dailininko D.Bendiko nuomone, leidžia į „Nabuko“ istoriją pažvelgti per itin aktualią politinę ir kultūrinę prizmę, neapsiribojant realiu laiku, paliečiant tiek istorinius įvykius, tiek ateities perspektyvas.
Dailininko kuriamų kostiumų koloritas, augalų motyvai, grafiniai simboliai bei kiti kūrybiniai sprendimai nukels žiūrovus į dar nesuvoktą ir tolimą ateitį. „Keliais lygmenimis kuriamas spektaklio naratyvas diktavo kostiumų stilistikos kaitą. Tam įtakos turėjo ir „Nabuko“ premjerai numatytas laikas bei vieta“, – aiškino D.Bendikas.
Kurs spalvingus personažus
Abigailės vaidmens kūrėjos solistės Gitanos Pečkytės teigimu, šiai virtuoziškai partijai atlikti reikia ir vokalinio meistriškumo, ir fizinės ištvermės. G. Verdi, savo kūryboje daug dėmesio skyręs moterų herojų portretams, Abigailei pasitelkė itin plačią emocinę paletę: ji yra jautri, mylinti, bet nemylima, nelaiminga ir todėl kerštaujanti moteris.
Pagrindinio vaidmens atlikėjui baritonui Laimonui Pautieniui „Nabukas“ – jau penktoji jo karjeroje G. Verdi opera, bet dar niekada jis nepradėjo ruošti vaidmens taip iš anksto. Mat Nabuko vaidmuo itin prieštaringas.
Spektaklyje herojus išgyvena kardinalų asmenybės lūžį: savimyla, žiaurus Babilono karalius po sukrėtimo staiga nusižemina ir puola į gilią atgailą. Tai atskleidžianti muzikinė Nabuko partija byloja, kad G. Verdi buvo ne tik genialus kompozitorius, bet ir puikus psichologas.
„Ruošiant savo vaidmenį šioje operoje, man didelį įspūdį padarė įspūdingi choro numeriai. Chorui operoje skiriamas pagrindinis vaidmuo. R. Vaitkevičiūtės vadovaujami choristai su juo susitvarko nuostabiai!“ – kalbėjo solistas.
*
Nabukas (sutrumpintas Babilonijos karaliaus Nabuchodonosaro II vardas) 587 m. pr. Kr. ir 579 m. pr. Kr. užpuolė Jeruzalę, sugriovė Šventyklą ir daugelį žydų išvarė į nelaisvę (Šv. Rašte aprašyta Babilonijos tremtis).
539 m. pr. Kr. Persijos valdovas Kyras II Didysis nukariavo Babiloną ir leido žydams grįžti į tėvynę. Operoje skambantis vergų (t. y. tremtinių žydų) choras „Skrisk, svajone“ Italijoje tapo viena populiariausių melodijų ir pasmerktųjų, priespaudą kenčiančiųjų himnu. Jo žodžiai yra laisvai perkurta 137 psalmės teksto dalis. Operos premjera įvyko 1842 m. kovo 9 d. Milane.
Operos „Nabukas“ premjera Kauno IX forto muziejuje vyks liepos 16 d. 20 val. Spektaklyje dainuos Laimonas Pautienius, Gitana Pečkytė, Kristian Benedikt, Liudas Mikalauskas, Justina Gringytė, Gabrielė Bukinė, Tomas Ladiga, Mindaugas Zimkus.
19 val. – „Susitaikymo kelio“ eisena Kauno IX forto memorialiniame komplekse.
