Lieka vos kelios savaitės iki didžiosios ansamblio „Lietuva“ premjeros, kuri taps gyva dviejų tautų legenda. Muzikinė sakmė įspūdingam reginiui publiką suburs rugpjūčio 19–20 d. Trakų pilies kieme, o rudenį – ir kituose Lietuvos miestuose.
„Tai ne tik dedikacija mažai, išdidžiai karaimų tautai. Spektaklis ir apie mus visus, kuriems gali tekti pasirinkti, priimant sprendimą ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Ar mes tam pasiruošę?“, – retoriškai klausia premjeros režisierius.
Jaudinančiu premjeros laukimu ir intriguojančiomis detalėmis pasidalijo garsūs muzikinės dramos kūrėjai – režisierius D. Abaris, kompozitorius Linas Rimša bei scenarijaus ir libreto autorius Alvydas Šlepikas.
Nekantrauja persikelti į salą
Režisierius D.Abaris žada, kad muzikinė drama bus žiūrovams kiek neįprastos ir teatrui nebūdingos formos.
„Spektaklyje netradiciškai susipins garsas ir vaizdas. Pagrindinių personažų, solistų, choro ir muzikantų scenoje nebus, juos girdėsime ir epizodiškai išvysime videografinėje erdvėje, o sceną užvaldys šokėjai.
Spektaklio veiksmas neapsiribos viena erdve, todėl žiūrovai neišvys tradicinės dengtos scenos. Mes rizikuojame statydami spektaklį be stogo tam, kad Trakų pilies kiemo fasadai tarsi istorinis aidas sukurtų foną šiuolaikiškai multimedijinei scenografijai, ir labai tikimės, kad tai pasiteisins“, – pasakojo D.Abaris, 2021 m. pripažintas geriausiu Lietuvos režisieriumi ir pelnęs Auksinį scenos kryžių už operos „Skrajojantis olandas“ režisūrą senajame Klaipėdos elinge.
Paklaustas, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena komanda, režisierius neslėpė, kad baigiamieji premjeros darbai visada sunkiausi.
„Pasiruošimas visada turi dvi puses: maloniąją kūrybinę, kai visa komanda užsidegusi ieško sprendimų ir išraiškos priemonių, bei techninę rutininę, kai tenka „šlifuoti“ mizanscenas ar suderinti tūkstančius niuansų – nuo garso balanso, scenografijos inžinerinių sprendimų iki gana sudėtingos logistikos (renginys vyksta Trakų saloje).
Todėl šiame etape svarbiausia per daug nesidžiaugti ir per daug nepanikuoti, nes viskas priklauso nuo darnaus visų kūrybininkų ir techninio personalo darbo. Dabar visi nekantriai laukiame, kada repeticijos iš uždarų salių persikels į Trakų pilies kiemo erdvę. Tik ten galėsime įvertinti visą mūsų nuveiktą darbą.“
Bendros patirtys – per pasaulio muziką
Muzika, primenanti kino filmų garso takelį, egzotiški ritmai, elektronika ir gyvai skambantys instrumentai – dar viena premjeros intriga. Anot „Sakmės apie dovanotą širdį“ kompozitoriaus ir idėjos autoriaus, L.Rimšos, premjeroje laukia daug multikultūrinių patirčių.
„Muzika laviruos tarp gana tradicinio miuziklo ir „world music“ temos. Antrasis žanras yra mano „arkliukas“ ir mėgstama kūrybos sritis, tad karaimų tema šiuo atveju padėjo kurti. Žiūrovai išgirs tiurkiškus ritmus, o žymūs atlikėjai atsidurs gana naujuose amplua.
Pavyzdžiui, publikai gerai pažįstami Rafailas Karpis ir Rasa Serra įkūnys jiems neįprastą manierą, kokios niekas iki šiol dar nebuvo girdėjęs. Muzika įsipins į kovų, meilės, mirties scenas, perteiks patriotiškumą ir beribę ištikimybę. Bus įdomu“, – dėstė kompozitorius.
L.Rimša už muzikinę veiklą yra pelnęs „Sidabrinę gervę“, Lietuvos kompozitorių sąjungos ir kitų apdovanojimų. Kartu su juo muzikinę dramą rengia kompozitorius Gintautas Venislovas, Vilniaus berniukų chorų „Ąžuoliukas“ chormeisteris, LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas ir docentas.
Sakme pavadino neatsitiktinai
„Kai reikėjo rašyti libretą, pirmiausiai kaustė atsakomybė. Nors daug dalykų žinojome, teko perskaityti nemažai knygų, pasigilinti į istoriją, karaimų papročius, klausyti liaudies muzikos.
Pirmą impulsą davė kompozitoriaus L.Rimšos koncepcija, o toliau visi diskutavome, išklausėme režisieriaus vizijas. Kurdamas siužetą stengiausi, kad būtų nemažai veiksmo. Man atrodo, mums pavyko plačią temą sudėti į vieną muzikinį kūrinį“, – pasakojo libreto autorius A. Šlepikas.
Garsus scenaristas, įvairių premijų laureatas ir daugybės TV projektų bendraautorius atskleidė, kodėl šią muzikinę dramą kūrėjai pavadino sakme.
„Mes nekuriame istorijos vadovėlio ar monografijos. Norėjome pagal meno ir estetinius principais papasakoti istoriją. Natūralu, kad tam prireikė poezijos ir simbolių, metaforų, sakmės termino. Tai gražus poetinis žanras, tinkantis apibūdinti karaimų tapimą Lietuvos vaikais.
Mane visada žavėjo tautos gebėjimas išlikti kitų tautų apsuptyje, ir mokykloje mus mokė, kad karaimai yra šalia. Jų egzistavimas Trakuose – tarsi liudijimas mūsų gyvos istorijos“, – kalbėjo A.Šlepikas.
Įkūnys istorijos galiūnus
2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais: šiemet sukanka 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje atsivedė didysis kunigaikštis Vytautas.
Muzikiniame spektaklyje modernia forma atgis ir jis, ir karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai, kitos istorinės asmenybės. Jas įkūnys Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris ir kiti.
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ įprasmins pagrindines šokio scenas, choro partijas. Kartu prie ansamblio orkestro atlikėjų prisijungs styginių, mušamųjų ir kitų muzikos instrumentų atlikėjai.
„Mes jaučiamės įvertinti, galėdami kurti su tokiais savo srities profesionalais kaip D. Abaris, L. Rimša ir A. Šlepikas. Jie žino, kad tai jau ne pirmas projektas, kuriuo scenoje prikeliame šalies istorinius įvykius bei asmenybes.
Dar kartą įsitikinau, kaip rimtai ir kartu jautriai visa sakmės kūrybinė komanda reaguoja į praeitį, pagarbiai vertina lietuvių ir karaimų papročius bei pasaulėžiūrą. Tai mus motyvuoja dar labiau laikytis savo istorinės krypties. Tikimės, kad tai įvertins ir plati auditorija“, – sakė ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.
Naujojo kūrinio idėja kilo L.Rimšai, perskaičius Simono Firkovičiaus knygą „Buvo tokia diena“. „Karaimų bendruomenės pirmininkė Karina Firkavičiūtė yra mano bendramokslė. Norėjau savaip išreikšti pagarbą šiai bendruomenei. Be to, pati tema man įdomi. Remdamasis minėta knyga, pasirinkau pagrindinį karaimų mitą apie nukirstą ausį – jis tapo būsimo kūrinio pagrindu.
Kadangi anksčiau kūriau muziką kitam ansamblio „Lietuva“ projektui – misterijai „Dievai ir žmonės“, negalvojau nė sekundės, kas turėtų šiam projektui vadovauti. Pasitikiu ansamblio vadove Edita, pats kolektyvas – aukšto lygio, todėl iš patirties žinojau, kad kartu sukursime kokybišką spektaklį“, – projekto priešistore pasidalijo L.Rimša.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ choreografiją kuria Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, vyr. dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo grafikos autoriai – Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.
Po didžiosios premjeros Trakų salos pilies kieme rugpjūčio 19-20 d. spektakliai toliau bus rodomi rugsėjo 15 d. Marijampolėje, rugsėjo 21 d. Alytuje, rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, spalio 5 d. Panevėžyje, spalio 13 d. Vilniuje ir spalio 21 d. Kaune.
Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija. Projekto partneriai – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus.
