Talentingų kūrėjų paminklas karaimams sutvisko originalumu ir muzikos perlais

Daugumai lietuvių karaimai asocijuojasi tik su jų nacionaliniu patiekalu – kibinais. Plačiai žinoma ir tai, kad šios tautos atstovus Lietuvoje įkurdino dar Vytautas Didysis. Tačiau progų atidžiau įsižiūrėti į šimtmečius šalia mūsų gyvenančią kito tikėjimo ir pasaulėžiūros bendruomenę pasitaikydavo tikrai retai.

 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> Aameninio albumo nuotr. 
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> Aameninio albumo nuotr. 
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> Aameninio albumo nuotr. 
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> Aameninio albumo nuotr. 
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> Aameninio albumo nuotr. 
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> Aameninio albumo nuotr. 
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> Aameninio albumo nuotr. 
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> Aameninio albumo nuotr. 
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Sakmė apie dovanotą širdį“.<br> M.Aleksos nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

Aug 20, 2022, 9:48 PM, atnaujinta Aug 21, 2022, 5:38 PM

2022-ųjų paskelbimas Lietuvos karaimų metais, mat šiemet sukanka 625 metai, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas atsivežė karaimus, tapo akstinu prisiminti didinga premjera dviejų tautų – lietuvių ir karaimų – draugystę. Juk kadaise karaimai padėjo lietuviams laimėti Žalgirio mūšį – jie sudarė vieną elitinių LDK pėstininkų padalinių, jie kartu kūrė Lietuvos valstybę.

Įamžinti šiuos istorinius saitus ir karaimų ištikimybę sumanyta ne bet kur, o karaimų Mekoje Trakuose, šiemet švenčiančiuose savo 700-metį. Čia iki šiol gyvena karaimų palikuonys, o vasarą iš viso pasaulio suvažiuoja šios tautos atstovai.

Taigi muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ Alvydo Šlepiko libretu, parodytos rugpjūčio 19 ir 20 d. Trakų pilies kieme, kūrėjai atsirado vietoje ir laiku.

Jau antrą kartą jos režisieriui Daliui Abariui, scenografei Sigitai Šimkūnaitei, kostiumų dailininkei Sandrai Straukaitei taip sėkmingai sukrito premjeros aplinkybės. Prieš dvejus metus būtent ši trijulė paleido į gyvenimą nepakartojamą „Skrajonantį olandą“ senajame Klaipėdos elinge, o dabar šventė „Sakmės apie dovanotą širdį“ sėkmę Trakuose.

Ne nuostabu, kad abu spektaklius kai kas siejo. „Sakmė“ priminė „Olandą“ metalinėmis daugiaaukštėmis konstrukcijomis, kuriose buvo įkurdinti muzikantai, solistai ir choras, bei scenovaizdžiui ir scenos veiksmui panaudotomis jūrinėmis virvėmis.

Tik šįkart itin svarbus krūvis teko ir vizualizacijoms (aut. Vaclovas Nevčesauskas, Lukas Miceika) ant dviejų konstrukcijų bokštų fasadų – nuo jų į publiką žvelgė iškalbingi pagrindinių veikėjų – Vytauto (Vytautas Rumšas), Zaracho (Valentinas Krulikovskis), Natano (Rafailas Karpis), Jogailos pasiuntinio Henriko (Andrius Bialobžeskis) ir kitų veidai, o eiliuotas jų tekstas skambėjo iš įrašo.

Kūrėjai sumanė neįprastos formos teatralizuotą reginį. Ant dviejų scenos pakylų priešais pilies vartus nebuvo nei pagrindinių personažų, nei solistų ir choro – tik „Lietuvos“ ansamblio šokėjai. Spektaklio pagrindą sudarė įvairių epochų ir kultūrų akcentais paženklinta choreografija (aut. Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė), anot vienos autorių, atspindinti XXI amžiaus žmogaus žvilgsnį į praeitį. Ant pakylų ir jų šlaitų „Lietuvos“ ansamblio šokėjai audė savo pasakojimą apie dviejų tautų bendrystę.

Spektaklis sužavėjo režisūrine švara ir organiška muzika (dirigavo Egidijus Kaveckas). Nardydamas po savo stichiją kompozitorius Linas Rimša sklandžiai suaudė dominuojančius mušamuosius, etnoinstrumentų skambesį, elektroniką, karaimų ir popmelodijas, įtaigiai perteikdamas ir epochos spalvą, ir kūrinio idėją.

Laviruodamas tarp miuziklo ir „world music“, jis abiem atvejais pažėrė perliukų. Puikiai karaimų dainavimo manierą perteikė R.Karpis ir Rasa Serra (Natano mylimoji, karaimė Bijana). Išskirtinio grožio Austėjos (Aistė Benkauskaitė) ir Ainiaus (Ilja Gun) duetui jau dabar galima pranašauti hito sėkmę.

Žodinio patoso kupiną spektaklį praskaidrino ir šilta tikrų karaimų palikuonių veidų galerija, parodyta spektaklio pabaigoje ekranuose tarsi priminimas, kokia brangintina yra ši sparčiai nykstanti Lietuvoje tauta.

Rugsėjo 15 d. „Sakmė apie dovanotą širdį“ aplankys Marijampolę, rugsėjo 21 d. – Alytų, rugsėjo 23 d. – Klaipėdą, spalio 5 d. – Panevėžį, spalio 13 d. – Vilnių ir spalio 21 d. – Kauną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?