LNOBT sezonas – be revoliucijų, bet su netikėtais pasiūlymais žiūrovams

Rugsėjo 16-ąją LNOBT sezoną pradėsianti, režisieriaus Franco Zeffirelli vaizduotėje gimusi „Rigoleto“ premjera – pirmasis, bet ne vienintelis didžiausios šalies scenos laukiantis reikšmingas meninis įvykis.

 „Rigoleto“ premjera pristatyta LNOBT scenoje.<br> M.Aleksos nuotr.
 „Rigoleto“ premjera pristatyta LNOBT scenoje.<br> M.Aleksos nuotr.
 J.Sakalauskas.<br> M.Aleksos nuotr.
 J.Sakalauskas.<br> M.Aleksos nuotr.
„Rigoleto“ premjera pristatyta LNOBT scenoje.<br> M.Aleksos nuotr.
„Rigoleto“ premjera pristatyta LNOBT scenoje.<br> M.Aleksos nuotr.
 J. Skiotytė-Norvaišienė ir E.Montvidas.<br> M.Aleksos nuotr.
 J. Skiotytė-Norvaišienė ir E.Montvidas.<br> M.Aleksos nuotr.
 R.Šumila (kairėje) ir E.Montvidas.<br> M.Aleksos nuotr.
 R.Šumila (kairėje) ir E.Montvidas.<br> M.Aleksos nuotr.
 J. Skiotytė-Norvaišienė.<br> M.Aleksos nuotr.
 J. Skiotytė-Norvaišienė.<br> M.Aleksos nuotr.
 J. Skiotytė-Norvaišienė ir J.Sakalauskas.<br> M.Aleksos nuotr.
 J. Skiotytė-Norvaišienė ir J.Sakalauskas.<br> M.Aleksos nuotr.
 LNOBT 103-ojo sezono pristatymas.<br> M.Aleksos nuotr.
 LNOBT 103-ojo sezono pristatymas.<br> M.Aleksos nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

LNOBT

2022-09-05 18:23

Lapkričio 17-ąją žiūrovai išvys kompozitoriaus Felikso Bajoro „Dievo avinėlį“, o kovo 24-ąją – choreografo Aleksejaus Ratmanskio įkūnytą Riccardo Drigo baletą „Arlekino milijonai“.

LNOBT taikosi prie besikeičiančio pasaulio ir žiūrovo, todėl teatro publikai siūlomos intriguojančios naujovės.

LNOBT 103-ojo sezono devizu pasirinkta frazė „Evoliucija – ne revoliucija“. Kodėl? „Operos ir baleto menas visados kalba apie tradicijos ir kūrybingumo sintezę. Matysime tris pagrindines aktualios temos premjeras – du klasikinius kūrinius ir šiuolaikinį nacionalinį veikalą.

Norime, kad ir kūrėjų, ir žiūrovų gretos augtų – tai taip pat evoliucija. Tikimės, tie, kurie dar neatrado mūsų teatro, būtent šį sezoną jį mūsų padedami sugebės atrasti“, – vylėsi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Tiesa, sezonas laukia trumpesnis, nes jau 2023 m. balandį LNOBT numatyti svarbūs darbai: orkestro ložės rekonstrukcija ir teatro rūmų energetinio efektyvumo gerinimo projektas. Iki pat spalio statybininkai teatre šiltins sienas, keis langus ir pertvarkys energetines sistemas.

„Tam laikotarpiui parengsime atskirą programą, kuri bus rodoma įvairiose scenose ir ne tik Vilniuje“, – pažymėjo J. Sakalauskas.

Dar vienas minėtos evoliucijos bruožas – LNOBT bendradarbiavimas su kitomis kultūros įstaigomis, pavyzdžiui, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru („Dievo avinėlis“), „Operomanija“ („Operos genomo“ eksperimentinių operų pastatymai), festivaliu „Kino pavasaris“, vėl pristatysiančiu teatre keletą išskirtinių seansų, o taip pat Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Naujos uniformos ir neregėtos galimybės

LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė pristatė keletą žiūrovams parengtų naujovių. Tie, kas neįsivaizduoja savęs be išmaniųjų technologijų, nuo šiol galės pirkti bilietus į specialią e-ložę, kurioje bus leidžiama naudotis begarsiu režimu veikiančiais išmaniaisiais telefonais bei kitais įrenginiais. Į juos spektaklio metu bus siunčiami trumpi pranešimai apie tai, kas vyksta scenoje, tad norint suprasti operos veiksmą, nebereikės skubėti skaityti titrų.

„Žiūrovus aptarnaujantys darbuotojai pasipuoš naujomis uniformomis, kurias sukūrė dizainerė Kristina Kruopienytė. Dar viena naujovė – elektroninės spektaklių programėlės, kurias galės įsigyti vengiantys namuose kaupti popierines programėles: taip skatinsime tvarumą ir ekologinį mąstymą. O mėgstantiems išsakyti savo nuomonę žiūrovams, kad ir kokios profesijos jie būtų, skelbsime kiekvienos sezono premjeros recenzijų konkursą“, – atskleidė J. Skiotytė-Norvaišienė.

Linkėjimai iš Venecijos

Iš „Teatro La Fenice“ salės Venecijoje prisijungęs LNOBT Operos meno vadovas Sesto Quatrini teigė, kad teatro renovacijos darbai neleis parodyti visų anksčiau suplanuotų premjerų, tačiau išlieka svarbiausi repertuaro pavadinimai.

„Sezoną pradėsime Franco Zeffirelli sumanyto „Rigoleto“ premjera, taip pat bus svarbių sugrįžimų. Aš pats diriguosiu atnaujintos solistų sudėties Vincenzo Bellini „Kapulečius ir Montekius“, Giacomo Puccini „Madam Baterflai“ spektaklius ir kovo mėnesį skambėsiantį „Rigoletą“.

Ričardas Šumila ir Julius Geniušas diriguos „Traviatą“, Martynas Staškus – „Žydę“, o kylanti Europos žvaigždė Giedrė Šlekytė – „Bohemą“. Sugrįš į Vilnių ir praeito sezono „Ernanio“ spektakliuose matytas italų dirigentas Marcello Bufalini – šįkart jis diriguos „Aną Boleną“.

Tradiciniame Sausio 13-osios koncerte skambės Johanneso Brahmso „Vokiškasis Requiem“, o jau šį rudenį, lapkričio 6-ąją, kartu su teatro Baroko ansambliu pasirodys italų kontratenoras Raffaele Pe“, – linkėdamas lietuviams gražios sezono pradžios, kalbėjo S. Quatrini.

Aktualios baleto premjeros

Baleto meno vadovas Martynas Rimeikis pristatė savo režisuojamą antrąją sezono premjerą – Felikso Bajoro operą-baletą „Dievo avinėlis“.

„Šis kūrinys parašytas dar 1983 m., tačiau dėl cenzūros ir kitų priežasčių niekada nebuvo atliktas muzikinio teatro scenoje. Kalbantis apie žmogiškumą, dvasinių ir materialių vertybių santykį, jis yra ypatingai svarbus šiandien.

Tuo metu choreografės Editos Stundytės premjera „Užburtos akys“ bus skirta jaunajai auditorijai: ją įkvėpė Ernsto Theodoro A. Hoffmanno apsakymas „Smėlio žmogus“. Spektaklio autorė ketina kalbėti apie santykį su technologijomis, apie tai, kad gyvų žmogaus akių niekas nepakeis. Jaunajai auditorijai tai bus ir naudinga pažintis su Wolfgango Amadeaus Mozarto muzika.

Trečioji baleto premjera ir kartu mūsų sezono pasididžiavimas – iš Ukrainos kilusio choreografo A.Ratmanskio, vadinamo talentingu Mariuso Petipa klasikinių pastatymų rekonstruktoriumi, kuriamas spektaklis „Arlekino milijonai“. Šį baletą, kuriam muziką sukūrė kompozitorius Riccardo Drigo, M. Petipa pastatė dar 1900 m. Tad pavasarį laukia puikūs klasikos vakarai su nelengva, bet labai gražia šokio kalba“, – pabrėžė M. Rimeikis.

F. Zeffirelli pavardė įpareigoja

LNOBT sezoną rugsėjo 16-osios vakarą atidarys Giuseppe's Verdi opera „Rigoletas“. Idėjos autorius, legendinis režisierius F. Zeffirelli palaimino šį pastatymą, tačiau dėl pandemijos atidėtų premjerų Omane ir Lietuvoje nebesulaukė. „Rigoletą“ Vilniuje stato jo kūrybos bendražygis – režisierius Stefano Trespidi.

„Svarbiausia, kad mes sulaukėme laikų, kai Lietuvos žiūrovai Vilniuje galės gyvai pamatyti F. Zeffirelli kurtą spektaklį. Šio režisieriaus stilius su niekuo kitu nesupainiojamas. Tai – duoklė istorijai ir operos klasikai: be „Rigoleto“ joks pasaulio operos teatras šiandien neįsivaizduoja savo repertuaro. O kad mūsų žiūrovai labai pasiilgę klasikinių pastatymų, rodo ir puikūs „Rigoleto“ bilietų pardavimai“, – pažymėjo J. Sakalauskas.

Premjeros muzikos vadovas, LNOBT vyriausiasis dirigentas R. Šumila pasidžiaugė jungtinėmis lietuvių ir užsienio operos solistų pajėgomis. „Tai didžiulė opera pagrindinių partijų atlikėjams. „Rigolete“ turime solistus, kurie lengvai, be regimų pastangų, įveikia itin sudėtingą muzikinę medžiagą“, – kalbėjo R. Šumila.

Mantujos hercogo partiją premjeroje atliksiantis tenoras Edgaras Montvidas ją dainavo ir ankstesniame, režisieriaus Gintaro Varno sukurtame „Rigoleto“ pastatyme. Vėliau tą patį vaidmenį atliko Škotijoje ir Prancūzijoje, tad dabartinis „Rigoleto“ pastatymas jo kūrybinėje biografijoje bus ketvirtasis.

„Šis pastatymas – ultraklasikinis, tad bus įdomu stebėti, kaip jį įvertins šiuolaikinis, prie ultramodernių pastatymų pripratintas žiūrovas. Toks klasikinis stilius žiūrovui jau tapęs egzotika. Aš pats jau net nepamenu, kada scenoje dėvėjau istorinį kostiumą...

F. Zeffirelli pastatyme nebus itin sudėtingų mizanscenų, todėl labai svarbi taps muzika ir solistų balsai. Reikia kiekvieną dieną sąžiningai treniruotis, kad tokias partijas scenoje atliktum. Tai tarsi „vokalinė olimpiada“ tiek tenorui, tiek sopranui, o ypač baritonui. Bet mes stengsimės, nes jau vien režisieriaus F. Zeffirelli pavardė tam įpareigoja“, – tvirtino E. Montvidas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.