Nepražiopsok – svarbiausios naujojo Lietuvos teatrų sezono naujienos

Įsibėgėja naujasis šių metų teatrų sezonas ir didžiausio bilietų platintojo „Bilietai.lt“ valdoma svetainė „Teatrai.lt“ pristato svarbiausias 2022–2023 metų premjeras.

Klaipėdos dramos teatras.<br>D.Rimeikos nuotr.
Klaipėdos dramos teatras.<br>D.Rimeikos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Teatrai.lt inf.

Sep 22, 2022, 3:45 PM

„Teatras prasideda čia!“ devizu besivadovaujanti ir didžiausią spektaklių pasirinkimą siūlanti platforma „Teatrai.lt“ pristato scenos naujienas, kurių teatro mėgėjams nevalia praleisti.

Tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“

Trečiadienį (rugsėjo 21 d.) pradėjo gausti tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Ką gali pasiūlyti teatro festivalis, kai gyvename kare? Kare, kuris nėra apčiuopiamas, už lango neaidi šūviai, tačiau vos įsijungę savo ekranus, pasijuntame apsiausti, puolami? „Sirenos“ šiemet siūlo pažiūrėti į tai, kaip mūsų kūnai dalyvauja virtualiame kare ir kasdienėse kovose, kaip kūnai šiandien veikia teatro scenoje ir ar mūsų kūnus gali pakeisti technologijos.

„Artimiausius trejus metus su festivalio komanda pasirinkome grįžti prie teatro ištakų ir panagrinėti esminius teatro elementus: kūną, erdvę, tekstą. Tad šiemet pradedame nuo kūno. Kiekviena tema skleisis dviem vektoriais: kūnas scenoje ir kūnas kaip šiandieninės visuomenės diskusijų objektas, konfliktų ir kovos zona. Kūnai, kuriais mes kovojame už teisę egzistuoti, būti savimi“, – sako festivalio meno vadovė, tarptautinės programos sudarytoja Kristina Savickienė.

Per artimiausias tris savaites žiūrovai turės galimybę aplankyti daugiau nei keturiasdešimt renginių. Tarp jų – festivalio kuratorių atrinktos „Lietuvos teatro vitrinos“, visad intriguojančios „Tarptautinės programos“, eksperimentuojančių „Sirenų“ klubo ir Baltijos dramos forumo renginiai.

Šiose „Sirenose“ daug dėmesio bus skiriama ir mokslo temai, todėl, programoje yra darbai, kuriuose scenoje aktorių pakeičia robotas-humanoidas („Nejaukos slėnis“ rež. Stephan Kaegi), žmogaus sąmonė perkeliama į dirbtinio intelekto programą („dSimon“ rež. Simon Senn) ar virtualių akinių pagalba žmogus „matuojasi“ kitą kūną („Būti Ariele F“ rež. Simon Senn). Taip pat, bus parodytas spektaklis „Cerebrum“ (rež. Yvain Juillard), kuriame analizuojama, kaip veikia žmogaus smegenys, bet tuo pat metu klausiama, ar mes esame netoli momento, kuomet bus galima savo sąmonę įrašyti į laikmeną ir ją paversti nemirtinga.

Bene garsiausia šių metų festivalio viešnia bus viena ryškiausių šiuolaikinių Prancūzijos kūrėjų Phia Ménard ir Avinjono publiką įkvėpęs, itin spalvingas ir įvairialypis jos darbas „Sausasis sezonas“.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro 83-asis sezonas

Lietuvos nacionalinis dramos teatras šiemet pradėjo 83-ąjį sezoną. Teatro meno vadovas Oskaras Koršunovas teigia, kad ir naujame sezone sieks tikrumo ir realybės.

„Daug kam atrodo, kad teatras yra iliuzijos menas. Iš tiesų visais laikais teatras siekia tikrumo ir realybės, bet ne tos buitinės, matomos akimis, o vidinės, skverbiasi į žiūrovų sąmonės gelmes, kur ir glūdi tikroji realybė. Teatras vyksta ne scenoje, o žiūrovų galvose„, – sako LNDT meno vadovas Oskaras Koršunovas. „Siela ir yra tikrojo teatro scena. Fizinė scena – tik tramplinas į žiūrovų vaizduotę. Tokiame teatre pats žiūrovas yra lygiavertis kūrėjas su visais kuriančiais tą akimirką, kuri apima visą mūsų gyvenimą. Tai yra tikrasis teatras. Teatras, užčiuopiantis akimirką, kurioje atsiskleidžia viskas, kas jau buvo, yra ir dar bus“.

Naujame sezone, kurį pradėjo Peterio Shafferio spektaklis „Equus“ (rež. Jokūbas Brazys), numatytos šios premjeros: pagal Ukrainos moterų pasakojimus sukurtas darbas „Liudijimai“, (rež. Oskaras Koršunovas), Rimanto Kmitos, pagal George Orwell romaną „Gyvulių ūkis. XXI amžius“ (rež. Paulius Tamolė), žymaus norvegų dramturgo Henriko Ibseno spektaklis „Laukinė antis“ (rež. Oskaras Koršunovas), vieno įdomiausių naujojo rusų teatro kūrėjų Ivan Vyrypajev spektaklis „Girti“ (rež. Ivan Vyrypajev), vieno žymiausių XX amžiaus prancūzų avangardinio teatro veikėjų Eugène Ionesco spektaklis „Raganosiai“ (rež. Antanas Obcarskas),

pagal tremtinės, gydytojos ir rašytojos Dalios Grinkevičiūtės memuarinę apysaką pastatytas darbas „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (rež. Eglė Švedkauskaitė) ir spektaklis pagal Franzą Kafką (rež. Oliver Frljić).

Klaipėdos dramos teatro 87-asis sezonas

Kelios didelės tarptautinės premjeros ir ypatingas dėmesys svarbiausiems teatro spektakliams – tokie kūrybiniai 87-ojo Klaipėdos dramos teatro sezono planai. Šį rudenį teatre publika kviečiama įteikti dovaną sau – jaudinantį, įtraukiantį, visada praturtinti ir susimąstyti verčiantį apsilankymą teatre.

Klaipėdos dramos teatro 87-ojo sezono repertuare rikiuojasi įspūdingos premjeros ir kruopščiai atrinktų publikos pamėgtų ir jai svarbių spektaklių rinkinys.

„Mums pasisekė, turime stiprų repertuarą, tokiu būtų galima didžiuotis bet kuriame mieste ir bet kurioje valstybėje“, – sakė Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. „Pavyzdžiui, mūsų bandymas eiti į nežinomą erdvę, Konrado Dworakowskio spektaklis paaugliams pagal klasikinį S. Lemo kūrinį „Robotų pasakos“ – jo kokybė neginčijama. Džiaugiamės, kad šis spektaklis, be visa kito, dar ir paskatins jaunus žmones iš naujo atrasti puikų rašytoją.“

Akį traukia, kad repertuare rugsėjo mėnesį net du vieno žymiausių iš šiuolaikinių Latvijos režisierių Elmārs Seņkovs spektakliai, „visada didžiavomės bendradarbiavimu su E. Seņkovu, jis savo didžiuliu potencialu matomas visose Baltijos valstybėse. O mes turime net du jo spektaklius. „Mama Drąsa“ – 2018 m. jam atnešė geriausio režisieriaus titulą Lietuvoje. Tais metais buvo nominuoti ir E. Nekrošius, ir O. Koršunovas, bet laimėjo svečias iš Latvijos. Taip pat rodysime ir jo „Varovus“ – į sceną perkeltą puikiai kino pasaulyje žinomą istoriją. E. Seņkovas turi neįtikėtiną gebėjimą sunkiomis temomis kalbėti lengvai, jo spektaklių žiūrovas nejaučia diskomforto“, – pasakojo teatro vadovas.

Kai kurie spektakliai scenoje gyvuoja jau eilę metų, bet publikai jų vis negana. Tokie yra ir Povilo Gaidžio „Elzės žemė“ pagal J. Pulinovič, bei latvių legendos Māros Ķimeles „Tėvas“ pagal A. Strindbergą. 87-ajame repertuare ir jaunų režisierių spektakliai: Mariaus Pažerecko „Euridikė“, „Labas rytas, pone Triuši“ bei Dariaus Rabašausko „Demonai“. Taip pat bus rodomi didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukęs A. Dudos-Gracz spektaklis „Tarp Lenos kojų, „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandžeą Karavadžą bei žiemiškai skaidrus Pauliaus Tamolės kurtas H. K. Anderseno pasakos pasaulis „Sniego karalienė“.

Taip pat, bus rodoma ir režisieriaus Oskaro Koršunovo „Mūsų klasė“ pagal T. Słobodzianek pjesę. Repertuare yra ir pernai Klaipėdoje geriausiu metų spektakliu tituluotas lenkų režisieriaus Jan Klatos „Borisas Godunovas“ pagal A. Puškiną.

Sezone teatro bendruomenės laukia ir repertuaro naujienos: naujausio Agatos Dudos-Gracz spektaklio „Meilė“ premjera ir pirmą kartą Klaipėdoje kuriančio lenkų režisieriaus Michał Borczuch spektaklio pagal Jono ir Adolfo Mekų dienoraščius premjera.

Kauno miesto kamerinio teatro naujasis sezonas

Po vasaros į naująjį sezoną Kauno miesto kameriniame teatre su nauja jėga sugrįžo 7-ojo teatro festivalio „Išeities taškas“ renginiai, o nuo spalio į teatrą sugrįžta žiūrovų pamėgti spektakliai. Teatro vizitine tapę „Pagalvinis“ (rež. G. Varnas), Noktiurnas (rež. G. Padegimas) ir „Vėjo prigimtis“ (G. Aleksa), o komedijų ir linksmesnio vakaro „out“ išsiilgusiems – „Adomas 2.0“ (rež. Ž. Beniušis), „Akmenys jo kišenėse“ (rež. G. Padegimas) ir „Nacionalinės daržovės“ (rež. A. Dilytė).

Šį sezoną žiūrovų taip pat lauks gastroliniai spektakliai, spalio 29 d. nauja koprodukcija su Vilniaus miesto teatru Meno ir mokslo laboratorija „Gyvuliai“ bei lapkričio 17–19 d. tiesiai iš Liuksemburgo atvyksianti neeilinė premjera – miuziklas „Good Girls“, kuris toliau savo gastroles tęs Londone.

-

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.