Prabanga tviskančius prancūzų muzikos perlus žarstys garsaus svečio diriguojami lietuviai

Kone furorą sukėlusi kovą Nacionalinėje filharmonijoje skambėjusi prancūzų muzikos šedevrų programa turi tęsinį. Balandį prabanga tviskančius prancūzų muzikos perlus su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) žarstys garsusis prancūzų dirigentas Cyrilas Diederichas ir lietuvių primadona Viktorija Miškūnaitė. Skambės Maurice’o Ravelio ir Hectoro Berliozo muzika.

 V. Miškūnaitė ir C. Diederichas.<br> Lrytas.lt koliažas
 V. Miškūnaitė ir C. Diederichas.<br> Lrytas.lt koliažas
 V. Miškūnaitė.<br> D. Matvejevo nuotr.
 V. Miškūnaitė.<br> D. Matvejevo nuotr.
  V. Miškūnaitė.<br> D. Matvejevo nuotr.
  V. Miškūnaitė.<br> D. Matvejevo nuotr.
 C. Diederichas diriguoja LNOBT.<br> M. Aleksos nuotr.
 C. Diederichas diriguoja LNOBT.<br> M. Aleksos nuotr.
 C. Diederichas.<br> Rengėjų nuotr.
 C. Diederichas.<br> Rengėjų nuotr.
 C. Diederichas.<br> Rengėjų nuotr.
 C. Diederichas.<br> Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Apr 18, 2023, 9:45 AM

Lietuvos publikai pažįstamas Cyrilas Diederichas ne kartą rengė pasirodymus su įvairiais kolektyvais: Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) yra dirigavęs J. F. Halévy operą „Žydė“, 2015 m. rudenį vadovavo J. Massenet „Manon“ pastatymui, kviečiamas diriguoti LNSO programose, Vilniaus festivalyje.

Muzikų šeimoje gimęs maestro muzikos apsupty gyveno nuo pat vaikystės ir, kaip pats prisimena, vasaromis nepraleisdavo nė vieno neseniai įkurto Provanso Ekso festivalio koncerto.

C. Diederichui didžiulę įtaką padarė bendravimas su batutos meistru G. Prêtre’u, 1980-aisiais pasitaikė unikali proga stebėti legendinio H. von Karajano repeticijas, koncertus ir įrašus. Ši patirtis brandino jį kaip dinamišką, atvirą naujovėms meninę individualybę. Muzikos kritikai šiandien C. Diederichą vadina vienu geriausių Prancūzijos dirigentų.

Prancūzijos kultūrą pelnytai reprezentuojantis maestro su LNSO mūsų šalies publikai šį kartą pristatys dvi spalvingas simfonines drobes – tai Ravelio dramatiškoji choreografinė poema orkestrui „Valsas“ bei Berliozo „Fantastinė simfonija“, kurią būtų teisinga pavadinti psichologine poema, įkvėpta aistringos autoriaus meilės airių aktorei Harriet Smithson.

Ši simfonija iš kitų tuometinių išsiskiria autoriaus parašyta plačia programa. Dar paantraštėje Berliozas teigia, kad ši muzika – tai menininko vidinio pasaulio ir fantazijų blykstelėjimas, sąsaja su kūrybine pasąmone. Vos nuskambėjus pirmiems taktams, klausytojas pasineria į muzika tapomą fantastinį aistrų pasaulį.

Berliozo „Fantastinę simfoniją“ mūsų publika, tikėtina, pažįsta neblogai, o štai Ravelio „Valsas“ daug kam gali būti staigmena. Po kompozitoriaus mirties 1937 m. žinomas to meto muzikos kritikas Paulis Landormy „Valsą“ apibūdino kaip labiausiai netikėtą iš visų Ravelio kompozicijų, atskleidžiantį anksčiau neatrastas romantizmo gelmes, jo galią ir jėgą, taip pat kompozitoriaus, kaip klasikos genijaus, bruožus.

Kūrinyje tyrinėtojai įžvelgia ne tik laisvos, plastiškos muzikos plėtotės žavesį, virtuozinių viražų ir melodikos žaismę, bet ir užslėptas humanistines idėjas, Europos civilizacijos, Pirmojo pasaulinio karo atgarsių metaforas. Todėl ir kūrinio pavadinimas kiek apgaulingas – tai nėra valsas tradicine prasme. Tai veikiau metafora, kurios muzikoje – nelyginant valso žanro destrukcijoje – Ravelis įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo refleksijas.

Į LNSO parengtą simfoninės muzikos programą simboliškai bus inkrustuotas dar vienas Ravelio kūrinys – dainų ciklas sopranui ir orkestrui „Šecherazada“. Šį dainų ciklą Ravelis parašė 1903 m., dainuojamojo teksto autoriumi pasirinko savo bičiulį Tristaną Klingsorą, pasirašinėjusį Léono Leclère’o pseudonimu, ir panaudojo tris eilėraščius.

Šie tekstai buvo išspausdinti 100 eilėraščių rinkinyje, įkvėptame Vidurio Rytų pasakų, žinomų kaip „Tūkstantis ir viena naktis“. Iš pradžių Ravelis parašė versiją balsui (sopranui arba tenorui) ir fortepijonui, bet čia pat kūrinį orkestravo, tarsi tai ir būtų buvęs vienas iš jo pradinių sumanymų.

Su LNSO šį rafinuotą ir spalvingą ciklą atliks Lietuvos operos solistė, LNOBT primadona, publikos numylėtinė, daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė Viktorija Miškūnaitė.

„Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, – šiuos žodžius 2018 m. rugpjūtį interviu Austrijos televizijai ORF pasakė buvęs Zalcburgo festivalio meno vadovas ir Berlyno valstybinės operos direktorius, režisierius Jürgenas Flimmas, dalindamasis įspūdžiais apie „Apleistosios Didonės“ premjerą Ankstyvosios muzikos festivalyje Insbruke.

Orkestro muzikos koncertas „Prancūzų muzikos šedevrai II. LNSO, LNSO, Viktorija Miškūnaitė, Cyril Diederich“ vyks balandžio 22 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Koncertą remia Prancūzų institutas Lietuvoje.

Balandžio 20 d., ketvirtadienį, 18.30 val. ta pati programa bus atlikta ir Klaipėdos koncertų salėje. Visą LNF 82-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt.  LNF 82-ojo koncertų sezono mecenatas – „Norfa“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.