Į visą savaitę, iki liepos 9-osios, truksiantį dainų ir šokių festivalį susirinks per 30 tūkstančių dalyvių, o jį, kaip manoma, aplankys kas ketvirtas Latvijos gyventojas. Šioje šalyje mėgstama sakyti, kad kiekvieno latvio svajonė yra bent kartą dalyvauti Dainų ir šokių šventėje. Geriau kaip dalyviui arba bent jau kaip žiūrovui.
Sunku rasti latvį, kuris nedainuotų chore. Vienas svarbiausių šventės renginių – vadinamieji Chorų karai, kur dėl skambiausiojo titulo susirungia geriausi Latvijos chorai.
Šiemet tai jau 27-oji Latvijos dainų ir 17-oji šokių šventė. Ji šalyje laikoma svarbiausia šimtmečio švente, nes minimas 150 metų Dainų šventės jubiliejus. Visus šiuos metus visoje Latvijoje organizuojami festivaliai-koncertai, kuriuose atliekamas Dainų šventės repertuaras.
Kaimyninėje šalyje Dainų šventė vyko tiek Rusijos imperijos, tiek Sovietų Sąjungos laikais ir, žinoma, nepriklausomoje Latvijoje. Pirmoji Dainų šventė buvo surengta 1873 metais, o 1948-aisiais pirmąkart šventėje dalyvavo ir šokių kolektyvai. Nuo 1960-ųjų kas 5 metus vyksta ir Latvijos mokyklų Jaunimo dainų ir šokių šventė.
Lietuviai savo Dainų šventės šimtmetį minės 2024-aisiais birželio 29–liepos 6 d.
Liepos 9 d. Latvijos dainų ir šokių šventės baigiamąjį renginį Rygoje stebės ir kultūros ministras Simonas Kairys, Latvijos kultūros ministro Naurio Puntulio kvietimu. Šventę lydės Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos kultūros ministrų diskusija apie kultūros paveldo apsaugą Ukrainoje Rusijos invazijos metu. Taip pat numatyta pasirašyti bendrą deklaraciją, skirtą pareikšti regioninę paramą Ukrainai.
