Naujas šokio spektaklis kuriamas koncerto „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagrindu. Premjerą įtaigiu judesio pasakojimu, gyvai skambant net kelių orkestrų muzikai rengia režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
„Prieš beveik metus Šv. Kotrynos bažnyčioje išgirdau Jievaro Jasinskio „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Tada apėmė labai stiprios emocijos – klausant Izraelio himno, ašaros sruvo skruostais. Patyriau katarsį sėdėdama tarp klausytojų, išgyventi jausmai įkvėpė šokio spektaklio idėją. Pagalvojau, kad būtų nuostabu sukurti šokį pagal šią muziką. Gautas netikėtas pasiūlymas iš ansamblio „Lietuva“ vadovės Editos kurti šokio spektaklį tarsi patvirtino posakį, kad mano troškimas nuėjo „tiesiai į Dievo ausį“, – prisiminė ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė A. Krasauskaitė.
Pasak režisierės, naujame šokio spektaklyje atsiskleis herojų išgyvenimai, batalinėmis masinėmis scenomis atsispindės svarbūs istorijos įvykiai, kuriems šokis įkvėps gyvybės, o žiūrovams primins bendrą žydų ir Lietuvos patirtį.
Kompozitoriui – nauja patirtis
„Man dar nėra taip buvę, jog kažkas, išgirdęs mano muziką, nuspręstų statyti šokio spektaklį. Tai visiškai nauja patirtis, kaip ir projekto gastrolės Izraelyje, kai mano kūryba apskritai pirmą kartą skambėjo tolimajame užsienyje.
„Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – mano pirmasis taip viešai pastebėtas programinis ir sceninis kūrinys. Smalsu, kaip rudenį atrodys galutinis rezultatas, bet žinant, kad komanda turi milžinišką patirtį, jaučiuosi ramiau“, – teigė kompozitorius J. Jasinskis, dar žinomas kaip sostinei atstovaujančio orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadovas bei trombonininkas, kino koncerto „Vilniaus pokeris“ vienas iš kompozitorių.
Pirmasis J. Jasinskio kūrinio pristatymas įvyko 2021 m. rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, ir tapo reikšmingu Holokausto 80-mečio meniniu akcentu. Praėjus lygiai dvejiems metams, šis projektas įgis dar įtaigesnę formą, papildytą šokio judesiu, o kūrinio aranžuotei naujų spalvų suteiks gausesnis nacionalinių instrumentų skambesys.
„Lietuvos“ ansamblio orkestrą koncertiniu formatu jau išbandėme gegužės mėnesį. Statydami spektaklį, išbandysime visas turimas muzikos versijas, kaip jos sąveikaus su šokiu, galbūt teks papildomai kurti. Manau, finalas bus labai spalvingas tiek akiai, tiek ausiai. Džiaugiuosi, jaudinuosi ir laukiu“, – pasakojo jaunosios kartos kompozitorius.
„Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – jungtinis valstybinio ansamblio „Lietuva“ ir VšĮ „Prabudimo orkestras“ projektas, kurio ankstesnę versiją iki šiol prodiusavo bei scenarijų kūrė Tadas Daujotas. Naujame spektaklyje šoks „Lietuvos“ šokėjai, o pajėgas sujungs du gyvi orkestrai – Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis, vadovaujamas Modesto Barkausko, bei autentiško skambesio įliesiantis ansamblio „Lietuva“ orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Egidijaus Kavecko. Prisijungs ir kviestiniai džiazo, klasikos bei folkloro muzikantai.
Raibuliuos etninės spalvos
„Mano, kaip režisierės, vizijoje šokio judesiai, kūno plastika ir kiti įtraukiantys choreografiniai sprendimai dar labiau sustiprins emocinį foną. Gegužę įvykusi mano kelionė į Jeruzalę suteikė stiprių išgyvenimų ir sukrėtimų – visą šią patirtį sudėsiu į spektaklį, kuriuo degu“, – atviravo A. Krasauskaitė, Auksinio scenos kryžiaus ir „Padėkos kaukės“ laureatė, pastačiusi daugiau kaip aštuonis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose.
Klasikinė muzika kūrinyje persipins su egzotiškomis Artimųjų Rytų melodijomis, klezmerių kūrybos motyvais bei džiazo elementais. Tai šiuolaikiškas, bet tuo pačiu ir archajiškų atspalvių kupinas „world“ muzikos projektas, kuriame didingai skambės senoviniai hebrajiški ragai šofarai, į orkestro skambesį subtiliai įsilies kanklių ir birbynės garsai. Ne tik gyvu skambesiu, bet ir šokio judesiu, keliais aukštais kuriama scenografija, kostiumais atsiskleis spektaklio aktualumas šiandien.
Šokio pasakojimas, prasidėjęs prieš 4000 metų, tęsis iki šių dienų. Simboliška, kad renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos „700vilnius.lt“ dalis. Švęsdami sostinės gimtadienį, prisimename Gedimino laiškus – oficialų valdovo kvietimą, plačiai atvėrusį žydams kelią į mūsų šalį. Čia šimtmečiais jie kūrė gerbūvį, jų istorija glaudžiai persipynė su mūsų tautos istorine patirtimi.
Primins svarbią sukaktį
Simboliška, kad Šiaurės Jeruzalei švenčiant ypatingą jubiliejų, minėsime ir skaudžią Vilniaus geto likvidavimo sukaktį. Ansamblis „Lietuva“ įgyvendinti šį projektą nusprendė tęsdamas pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, skirtą suvienyti skirtingų tautų, religijų žmones, istoriškai kuriančius bendrą Lietuvą. Kampanija primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, per kurią mes ir vienijamės.
Kaip žinoma, Vilniaus gete išgyventi, susivienyti ir neprarasti vilties padėjo ir gyvybingas kultūrinis gyvenimas, tokiame kontekste beveik neįtikėtinas. Kančios ir mirties akivaizdoje geto gyventojai bandė kabintis į gyvenimą ir užsiimti saviraiška: čia buvo sukurtas teatras, profesionalų chorai, simfoninis ir džiazo orkestras, rengiamos parodos, koncertai ir konkursai.
Per teatrą, kultūrą, meną ir švietimą žmonės gelbėjosi net tragiškiausiais momentais, stiprino bendruomeniškumą, nepamiršo savo vertybių, bandė atrasti šviesesnių emocijų ir tikėti, kad vieną dieną jie bus išlaisvinti. Getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–24 dienomis, todėl ir šokio spektaklio premjera Vilniuje numatoma tomis pačiomis datomis buvusio geto teritorijoje įsikūrusiame Valstybiniame jaunimo teatre.
Scenografiją spektakliui kuria nekart Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas Gintaras Makarevičius. Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Rugsėjo 23 d. programa bus pristatoma žydų bendruomenei, o 24-ąją – visiems norintiems. Po premjeros Vilniuje „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ toliau bus rodoma rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje.
Projektą iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“ ir Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės, informacinis partneris LRT.
