Kompozitoriui Pėteriui Vaskui jo kūriniai – kaip vaikai: „Svarbu, kad jie turėtų vardus“

„Kalbėsimės lietuviškai, tai man puiki galimybė praktikuotis ir nepamiršti šios kalbos“, – pokalbio pradžioje patvirtino latvių kompozitorius Pėteris Vaskas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigęs kontraboso specialybę Vytauto Sereikos klasėje, puikiai kalbantis lietuviškai ir dažnai čia apsilankantis kompozitorius džiaugėsi galėjęs pažinti Lietuvą.

 P. Vaskas.<br> Rengėjų nuotr.
 P. Vaskas.<br> Rengėjų nuotr.
P. Vasko Koncertą smuikui grieš solistas H. Ticciati. <br>M. Borggreve nuotr.
P. Vasko Koncertą smuikui grieš solistas H. Ticciati. <br>M. Borggreve nuotr.
LKO ir H.Ticciati. <br>D. Matvejevo nuotr.
LKO ir H.Ticciati. <br>D. Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Faustina Dedūraitė, Nacionalinė filharmonija

Oct 6, 2023, 9:03 AM, atnaujinta Oct 6, 2023, 9:54 AM

Jis pasidalijo mintimis apie šviesos ir meilės svarbą savo kūryboje kviesdamas į spalio 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiantį koncertą „Švytinti vakaro šviesa“. Jame skambės Pėterio Vasko Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2 „Vakaro šviesoje“ bei kiti opusai, atliekami Lietuvos kamerinio orkestro ir smuikininko Hugo Ticciati.

– Tikriausiai esate latvių kompozitorius, kurio muzika dažniausiai grojama Lietuvoje, be to, studijavote Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, puikiai kalbate lietuviškai. Koks jūsų santykis su Lietuva?

– Kadangi augau krikščioniškoje šeimoje ir mano tėtis buvo pastorius, komunistų laikais neturėjau galimybės studijuoti Latvijoje, tad atvažiavau į Lietuvą. Toks tas mūsų, trijų Baltijos šalių, likimas – Latvija ir Estija buvo labai rusifikuotos, o Lietuva kiek mažiau. Esu labai laimingas, kad turėjau galimybę pažinti šią šalį ir ją myliu.

Iki šiol gerai prisimenu savo kontraboso specialybės profesorių Vytautą Sereiką ir tuometinį Styginių katedros vedėją Saulių Sondeckį. Su lietuvių kompozitoriais susipažinau jau kiek vėliau, grįžęs į Rygą studijuoti kompozicijos. Visada domėjausi lietuvių kuriama muzika – Vytauto Barkausko, mano mylimo kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, Onutės Narbutaitės, Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio.

Dabar labai patinka Justė Janulytė – prieš kelias dienas nusipirkau plokštelę „Baltic contrasts“, kuriame yra jos puikus kūrinys „Here at the quiet limit of the world“, atliekamas Estijos nacionalinio vyrų choro ir Lietuvos kamerinio orkestro.

– Lietuviškai išmokote dar bestudijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje?

– Taip, bet dabar jau primiršau, nes retai praktikuojuosi. Lietuviškai dar pasikalbu su labai geru bičiuliu, smuikininku Elyakumu Zalcmanu, vadinome jį Lioka. Su juo kartu grojome Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre. Pamenu, kai orkestrui vadovavo Juozas Domarkas, važinėdavome po visą Lietuvą.

Na, o vėliau mūsų su Lioka keliai išsiskyrė – jis išvyko darbuotis Izraelio filharmonijos orkestre, iki šiol gyvena Tel Avive, vis dar susiskambiname ir kalbamės lietuviškai. Tokia ta mūsų puiki draugystė.

– Ar greitu metu planuojate atvykti į Lietuvą? Galbūt dalyvausite spalio 11 d. koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kuriame skambės jūsų Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2 „Vakaro šviesoje“?

– Deja, tą dieną grįšiu iš Vokietijos ir turėsiu važiuoti į Švediją, kur susitiksiu su Hugo Ticciati. Ten vyks festivalis, kuriame Hugo taip pat atliks mano Antrąjį koncertą smuikui ir orkestrui.

– Su šiuo atlikėju bendradarbiavote jau ne kartą?

– Mano Pirmasis koncertas „Tolima šviesa“ smuikui ir orkestrui buvo sukurtas 1997 m. Gidono Kremerio prašymu. Jo premjera įvyko Zalcburge, tada G. Kremerio vadovaujamam orkestrui „Kremerata Baltica“ dirigavo Saulius Sondeckis. Nuo to laiko nemažai kas grojo „Tolimąją šviesą“, tarp jų – ir Hugo, labai pamėgęs šį kūrinį.

Kai pirmą kartą su juo susitikome, iškart paprašė, kad sukurčiau dar vieną koncertą smuikui. Tačiau jau buvau parašęs po vieną koncertą smuikui ir violončelei ir galvojau, kad to užtenka, kad nebeturiu ką daugiau pasakyti. Išėjo taip, kad po kurio laiko violončelininkės Sol Gabettos prašymu sukūriau Antrąjį koncertą violončelei. Tad teko parašyti Antrąjį koncertą ir smuikui (juokiasi). Hugo yra ypatingas smuikininkas, jis šį kūrinį gali puikiai atlikti su Lietuvos kameriniu orkestru.

– Papasakokite plačiau apie „Vakaro šviesą“.

– Man svarbu, kad kūriniai turėtų vardus, kaip ir žmonės, nes man kompozicijos yra kaip vaikai. Pirmasis smuiko koncertas vadinasi „Tolimoji šviesa“, o antrasis vaikas – „Vakaro šviesa“. Jo pirmoji dalis „Andante con passione“ neįprastai mano kūrybos braižui prasideda „fortissimo“ – „oh my God“, kaip puikus gyvenimas. Ji yra nostalgiška, elegiška, su keliomis emocionaliomis kulminacijomis, o jos pabaigoje skamba monologas bei pirmoji kadencija, paremta latvių liaudies dainų motyvais.

Visada pabrėžiu, kad latvių folkloro necituoju – aš juk pats esu latvis, tad kodėl negalėčiau kurti pats liaudiškus latvių muzikos motyvus. Antroji koncerto dalis yra labai šviesi, ją kontrasto principu lydi dramatiškas epizodas, ironiški, sarkastiški motyvai. Manau, kad rašant koncertą būtinas kontrastas. Na, o trečioji dalis atspindi tylą, vakarą, saulėlydį. Tai šviesi, nostalgiška dalis, kurioje apstu dainavimo – labai mėgstu dainavimą, begalines linijas.

Koncerto pabaiga byloja apie amžiną „Lux aeterna“ geismą. Juk visada po dramatiško, tragiško epizodo ateina atpildas – klausytojams noriu pasakyti, kad mano muzika yra meilė ir dar kartą meilė. Tik savo kūryboje nesu toks chaotiškas, kaip dabar pasakodamas lietuviškai (juokiasi).

– Jūsų iškiliausius kūrinius sieja gėrio ir blogio tema, šviesos ir tamsos motyvai bei gamtos atspindžiai. Kodėl jums svarbu tai išreikšti savo kūryboje?

– Tiek mano Pirmasis, tiek Antrasis koncertas smuikui ir orkestrui yra apie šviesą. Į pasaulį žvelgiu kaip vaikas – visada buvau ir dabar tebesu naivus. O vakaras atskleidžia tai, kad mano gyvenimo kelionėje prasideda saulėlydis. Vakaro šviesa yra mano idealo – meilės – simbolis.

Man svarbu, kad muzika kalbėtų apie idealizmą, meilę, tikėjimą. Norėčiau, kad žmonės, kurie klauso mano kūrinių, suprastų, jog gyvenime yra daug fantastiškų akimirkų. Pasaulyje juk nemažai negatyvumo, problemų, tragiškų momentų, bet mano muzika ne apie tai. Per kūrybą noriu pasakyti, kad egzistuoja ir toks kelias, kuriame apstu natūros, šviesos. Aš taip žvelgiu į pasaulį.

***

Pėterio Vasko Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2 „Vakaro šviesoje“ skambės Lietuvos kamerinio orkestro ir smuikininko bei dirigento Hugo Ticciati koncerte „Švytinti vakaro šviesa“, vyksiančiame spalio 11 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visą LNF 83-iojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.