Pianisto daugiabriaunė kūrybinė veikla į Lietuvos muzikinę kultūrą įnešė reikšmingų reiškinių: suburtas ansamblis „Paleasis“, „Vytautas Magnus trio“, parengtos ir atliktos monumentalios Johanneso Brahmso, Ludwigo van Beethoveno kamerinės muzikos programos, surengti kiti ryškūs koncertai festivaliuose, svarbiausiose koncertų salėse.
Artėjant koncertui, su pianistu kalbėjomės apie Stasio Vainiūno asmenybės mastą, unikalumo bei šiuolaikybės sampratą ir tai, kas A. Paley žavi Lietuvoje.
– „Organum“ koncertų salėje kartu su scenos bendražygiais surengėte jau ne vieną koncertą. Kaip atradote šią salę ir kas lemia, kad vis į ją sugrįžtate?
– Mano senas bičiulis smuikininkas Raimondas Butvila dar prieš „Organum“ salės įkūrimą supažindino mane su savo klasės draugu, fortepijonų salono ir salės įkūrėju Dainiumi Sverdiolu. Salei atvėrus duris, joje kartu su „Vytautas Magnus trio“ parengėme koncertų ciklus, skirtus J. Brahmso ir L. van Beethoveno kamerinei kūrybai, kurie truko kelis sezonus, taip pat pasirodėme su mano suburtu ansambliu „Paleasis“.
Mano nuomone, „Organum“ yra geriausia kamerinės muzikos salė Vilniuje, čia pasirodo daug nuostabių muzikantų. Joje puiki akustika, atmosfera, fortepijonai, publika – visa tai sukuria išskirtinę, net, sakyčiau, mistinę patirtį. Tai mane skatina į šią salę sugrįžti – čia jaučiuosi kaip namuose.
– Gruodžio 15 d. atliksite Stasio Vainiūno kūrybos programą. Papasakokite, kaip atradote šį kompozitorių, kokie pirmieji įspūdžiai kilo, išgirdus jo muziką.
– Lietuvoje pirmą kartą apsilankiau, kai man buvo 15 metų, o vėliau čia koncertuodavau keliskart per metus, todėl lietuviška muzika man yra pažįstama.
Pirmąsyk Stasio Vainiūno muziką išgirdau per televiziją – klausiausi kompozitoriaus dukros, mano bičiulės Birutės Vainiūnaitės atliekamo jo koncerto fortepijonui. Pamąsčiau: puiki muzika. S. Vainiūnas buvo ne tik talentingas kompozitorius, bet ir nuostabus pianistas, tad jo kūriniai fortepijonui parašyti su ypatingu instrumento prigimties išmanymu.
Mano repertuare gausu XX amžiaus muzikos, daug kompozitorių man yra skyrę savo kūrinius, kuriuos atlieku su malonumu. S. Vainiūnas, mano požiūriu, – išskirtinio talento ir vaizduotės, milžiniškos kultūros asmenybė, jo muzikai būdingas nuoširdumas ir kompozicinė meistrystė. Šių savybių pasigendu dabarties jaunųjų kompozitorių ir atlikėjų bendruomenėje.
– Su kuo palygintumėte Stasio Vainiūno muziką?
– Manau, unikalumas negali būti palyginamas. Galime palyginti fabriko gaminius, o meno kūrinių – ne. Ir tai galioja ne tik S. Vainiūno muzikai, tai galioja visam menui. Visgi galime kalbėti apie įtakas, tai normalu.
– Koncertas pavadintas „Stasys Vainiūnas ir šiuolaikybė“. Kas slepiasi po terminu „šiuolaikybė“?
– 1940-aisiais vienas iškiliausių XX amžiaus kompozitorių Igoris Stravinskis Harvardo universitete parengė paskaitų ciklą pavadinimu „Muzikos poetika šešių pamokų forma“, kuriame kalbėjo apie tradicijos galią mene ir muzikoje.
Jo teigimu, tradicija nėra vien praeities įvykiai ar reiškiniai, nebeegzistuojantys dabartyje. Tradicija yra tarsi švyturys – ji sugeria geriausia, kas buvo prieš mus, ir rodo mums ateitį. Ta ateitis ir yra modernumas arba, kitaip tariant, šiuolaikybė. Taigi neįmanoma galvoti apie ateitį, neturint praeities bagažo, kuris ir yra tradicija.
Aš nesuprantu, kodėl modernumas ir tradicija turi būti priešinami? Pavyzdžiu laikykime muzikos atlikėjus. Einame į sceną ne todėl, kad grotume greičiau nei kaimynai, o todėl, kad savo atliekama muzika pasakytume tai, kas mums svarbu, ir taip paverstume savo žinutę tokia pat svarbia publikai.
Tam pasiekti reikia išlavinto skonio, žinių ir, žinoma, talento. Turime mėgti tai, ką darome, ir šia aistra dalintis su žmonėmis. Turime būti visiškai nuoširdūs sau ir muzikai. Taigi šis fenomenas buvo gajus tiek praeityje, tiek yra gajus ir mūsų laikais.
Iš šio žiūros taško, kas gi yra modernumas? Jei kūriniai sukurti dabarčiai aktualiomis temomis, tai nereiškia, kad muzika jau yra moderni. Tad ir Stasio Vainiūno asmenybė, kūrybos nuoširdumas, didis talentas ir meistriška technika neturi konkretaus laiko. Ji amžina. Tokia pat amžina, kaip ir praėjusių epochų didžiųjų kompozitorių muzika.
– Kokią vietą jūsų kūrybinėje veikloje užima lietuvių kompozitorių muzika?
– Lietuvos kompozitorių kūrinius atlieku ir įtraukiu į koncertų programas ne todėl, kad gyvenu Lietuvoje. Groju tik tai, ką mėgstu, kas artima mano širdžiai, kas leidžia man save išreikšti, nepaisant geografijos, politikos ar kitų įtakų.
Artėjančios ansamblio „Paleasis“ koncertų programos įtrauks nemažai Lietuvos kompozitorių, tokių kaip Jeronimas Kačinskas, Stasys Vainiūnas, Onutė Narbutaitė, Loreta Narvilaitė, kūrinių. Kartu išskirčiau ir Balio Dvariono bei 2021 metais amžinojo atilsio išėjusio Broniaus Kutavičiaus kūrybą, kurią kartu su keliais „Paleasis“ nariais pristatėme Moldovoje ir sulaukėme didžiulio pasisekimo.
– Papasakokite apie pasirinktus koncerte atlikti Stasio Vainiūno kūrinius. Kuo paremtos jų koncepcijos?
– Koncerte skambės pirmasis Lietuvos muzikos istorijoje Stasio Vainiūno sukurtas Kvintetas, kurį atliksime su Švitrigailos kvartetu: Deimena Petkauskaite, Gediminu Plėšniu, Emilija Minkevičiūte, Mariumi Dominyku Sakavičiumi.
Tai tikras šedevras, tarytum vienas fortepijono ir kvarteto kūnas tiek melodine, tiek harmonine prasme. Jis sukurtas 1955 m., kai didieji XX amžiaus kompozitoriai A. Schoenbergas, B. Bartókas, S. Prokofjevas, I. Stravinskis, G. Enescu ir kiti dar buvo gyvi ar neseniai palikę gyvųjų pasaulį. Kvintete S. Vainiūnas meistriškai naudoja lietuvių liaudies motyvus, kartu išlaikydamas savo unikalų balsą, stilių ir viziją.
Su „Vytautas Magnus trio“ atliksime vienintelį S. Vainiūno Trio smuikui, violončelei ir fortepijonui. Tiek Kvintetas, tiek Trio – optimistinės prigimtimies, kupini tyrų romantinių idealų. Iš tiesų nemėgstu romantizmo, klasicizmo ar impresionizmo klišių – tai lyg kelio ženklai, padedantys jame tiesiog nepaklysti.
Mano nuomone, tokie kompozitoriai kaip J. P. Rameau, J. Haydnas, W. A. Mozartas, L. van Beethovenas skleidė itin romantiškas idėjas, jei galvotume apie romantizmą ne kaip apie grupę žmonių, kuriuos jungia ta pati kalba ir estetinė pajauta, o apie epochai priklausančių žmonių širdyse gyvus idealus.
Įdomi S.Vainiūno dainų istorija. Mano žmona pianistė Pei-Wen Chen, kuri taip pat yra ir vokalo pedagogė, šiam koncertui atvyksta iš JAV. Sužinojusi, kad gros tik vieną kūrinį, ji pasiteiravo, ar S. Vainiūnas yra sukūręs dainų.
Kreipiausi į kolegę Beatą Andriuškevičienę, kuri kuruoja koncertmeisterio discipliną VDU Muzikos akademijos fortepijono katedroje – iki šiol ji nebuvo susipažinusi ir girdėjusi kompozitoriaus dainų, bet paieškos davė vaisių. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ji rado 4 Vainiūno dainų tomus. Iš jų sopranas Raminta Vaicekauskaitė išsirinko 3 dainas, skambėsiančias koncerte.
Paskutiniojo koncerto kūrinio „Muzika dviem fortepijonams ir styginių kvartetui“ kompozitorius nebaigė, jį kūrė prieš mirtį, ir išliko tik nedidelė ketvirtoji dalis.
Koncerto programos natas padėjo gauti buvę Vilniaus kvarteto nariai pirmasis smuikas Audronė Vainiūnaitė ir violončelininkas Augustinas Vasiliauskas, kurie kartu su kvartetu reikšmingai prisidėjo prie ketvirtosios dalies redakcijos. Šioje kompozicijoje atsiskleidžia visiškai kitoks S. Vainiūnas, tarsi kitas žmogus. Muzikinė kalba žymiai sudėtingesnė, moderni. Matyt, pasikeitė laikas, pasikeitė ir kalba.
– Stasio Vainiūno kūryba fortepijonui išties gausi, tad ar planuojate tęsti jo muzikos atlikimą?
– Žinoma. Labai tikiuosi, jog ateityje pavyks atlikti jo keturis koncertus fortepijonui. Tai nėra lengva įgyvendinti, bet gyvenime beveik visos mano svajonės išsipildo, tad tikiu, kad išsipildys ir ši.
– Lietuvoje gyvenate jau daugiau nei dvejus metus. Kokią ją matote iš šių metų perspektyvos?
– Lietuvoje esu labai laimingas, nes galiu dažnai groti ir pasirodyti. Jei kiekvieną vakarą galiu būti scenoje, man nieko daugiau gyvenime nereikia. Žinoma, tai yra neįmanoma, reikia leisti publikai ir atsikvėpti. Tačiau bent kartą per savaitę groti scenoje su skirtingomis programomis yra mano siekiamybė.
Be koncertinės veiklos, taip pat dėstau VDU Muzikos akademijoje, turiu daug puikių studentų. Mano gyvenimas Lietuvoje yra kupinas muzikos, esu apsuptas šviesių, talentingų žmonių ir už tai esu labai dėkingas šiai šaliai.
