Operos tema – įpareigojanti
Gražios valios aktu, kurio pretekstas – atsirandantis meno kūrinys, sutarties pasirašymą pavadino LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.
„Opera galbūt nėra plačiai žinoma pasaulyje, bet mums labai brangi ir išskirtinė, nes, ko gero, tai vienintelė pasaulinio garso kompozitoriaus opera mūsų tautos pavadinimu – „Lietuviai“. Kompozitorius A.Ponchielli garsėjo savo gebėjimu kurti emocionalią muziką, tad opera „Lietuviai“ pasižymi didinga orkestruote ir išraiškingomis vokalinėmis partijomis.
Maža to, jos libretas sukurtas pagal mums visiems puikiai žinomo ir brangaus poeto Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“.
Tema mus įpareigoja veikti kilniam tikslui – operą pastatyti ir nutiesti kelią jai klestėti. Tai darome bendomis jėgomis su Vilniaus klubu ir jo dosnia parama, kuri lems ne tik šį pastatymą, bet ir žengs kur kas toliau, nes kartu kursime visuomeninę estetinę vertę“, – pabrėžė L.Vilimienė.
Jai antrino ir Vilniaus klubo tarybos pirmininkė prof. Alina Pūrienė: „Labai nedaug pasaulio tautų galėtų pasigirti turinčios savo didvyriškos istorijos atspindį klasikinės operos repertuare. Lietuviai – vieni iš tų laimingųjų.
Anksčiau kasmet Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną klausydavomės operos „Lietuviai“ koncertinio atlikimo Valdovų rūmų kieme, kartą iki paskutinio siūlo peršlapome nuo lietaus, ir vis stebėdavomės, kodėl toks išskirtinis kūrinys neskamba LNOBT scenoje. Juk jis pasiekia mūsų širdis, skatina patriotizmą, meilę savo šaliai ir pasididžiavimą jos istorija. Tad dabar itin džiaugiamės galėdami prisidėti prie jo atsiradimo garbiausio Lietuvos teatro scenoje ir sklaidos – viliamės, ne tik Lietuvoje.“
Nori skleisti mecenatystės idėją
Vilniaus klubas sostinėje mecenavo jau ne vieną kultūros projektą. Jis prisidėjo ir prie vieno klubo steigėjų, garbės nario prof. Virgilijaus Noreikos atminimo įamžinimo LNOBT fojė, taip pat įsteigė savo premiją V.Noreikos vardu pavadintame tarptautiniame dainininkų konkurse.
„Manau, mecenatystės idėjos šalyje turėtų plačiau plisti. Mūsų klube susikūrė naujas darinys – fondas, kurio tikslas kaip tik ir yra pritraukti lėšų. Norėjome, kad pirmasis jo paremtas projektas turėtų ilgalaikį socialinį poveikį, kad nebūtų vienadienis“, – apsisprendimą mecenuoti „Lietuvius“ motyvavo A.Pūrienė.
„Lietuvių“ pasirinkimu džiaugėsi ir Vilniaus klubo fondo pirmininkas Vilius Bernatonis, kuris po pokalbių su LNOBT atstovais gal ir buvo pirmasis, pasiūlęs Vilniaus klubo nariams paremti būtent šį projektą: „Vilniaus klubo nariai labai šiltai ir entuziastingai priėmė idėją remti operos „Lietuviai“ pastatymą LNOBT. Ši opera – tarsi muzikinis paminklas mūsų protėvių kovoms už laisvę, tad didelė garbė prisidėti prie tokio nacionalinę savimonę ugdančio scenos veikalo atsiradimo. Vertiname tai kaip mums suteiktą privilegiją. Vilniaus klubui tai yra dar vienas reikšmingas žingsnis įprasminant mecenatystės idėjas.“
O štai Vilniaus klubo narė Nerija Kasparienė džiaugėsi dvigubai: juk ji, buvusi Čikagos lietuvių operos solistė, dar prieš keturis dešimtmečius ten pastatytuose „Lietuviuose“ dainavo Aldonos partiją: „Džiaugiuosi, kad „Lietuvius“ pamatysime ir Lietuvoje – ne tik Čikagoje.“
Ilgas kelias iki Lietuvos
A.Ponchielli operos „Lietuviai“ pagal Antonio Ghislanzoni libretą, paremtą A.Mickevičiaus istorine poema „Konradas Valenrodas“, premjera įvyko Milano „La Scala“ teatre 1874 metų kovą. Kūrinys, pasakojantis apie lietuvių didvyriškumą karų su kryžiuočiais laikais, sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu.
Paskutiniais XIX a. dešimtmečiais opera buvo rodoma Kremonoje, Trieste, Brešoje, Romoje, Turine, Buenos Airėse, Montevidėjuje, Sankt Peterburge (pastarajame – pavadinimu „Aldona“).
1981-aisiais „Lietuvius“ pastatė Čikagos lietuvių opera. Išskirtiniu įvykiu tapo šios operos pastatymas Čikagoje 1991 m., kai Čikagos lietuvių opera kartu su LNOBT pirmą kartą galėjo bendrai visam pasauliui pristatyti Lietuvos istoriją.
Įspūdingas proginis šios operos pastatymas buvo sukurtas 2009 m. Trakų salos pilyje, minint Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį (dirigentas Robertas Šervenikas, režisierius Jonas Jurašas, dailininkai Midaugas Navakas ir Aleksandra Jacovskytė, šviesų dailininkas Darius Malinauskas).
2020 m. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras, vadovaujami Modesto Pitrėno, susibūrė Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) Vilniuje, kad įrašytų „Lietuvius“. Kartu tai buvo LNF 80-ojo sezono atidarymas.
Nuo 2020 m. iki 2023 m. „Lietuviai“ kiekvienų metų liepos 6-ąją skambėdavo Valdovų rūmų Didžiajame kieme, tačiau tai tebūdavo koncertiniai operos atlikimai.
Sužavėjo ukrainiečius
Idėja „Lietuvius“ pastatyti LNOBT scenoje kilo dar tuo metu, kai LNOBT vadovavo Gintautas Kėvišas. Ketinta operą skirti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui 2018-aisiais. Tuomet buvo pasirinktas ir režisierius bei scenografas argentinietis Hugo de Ana. Jis „Lietuvius“ režisuos ir dabar.
Bet taip susiklostė, kad pakito teatro strategija, projektas buvo atidėtas, ir „Lietuviai“ atgimė koncertiniu pavidalu Valdovų rūmų kieme – buvo įtraukti į vasaros festivalį „LNOBT Open“.
Kaip pasakojo LNOBT pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas, prodiuseris Artūras Alenskas, „Lietuviai“ gyvavo įvairiomis formomis: „Kasmet buvo atliekami mūsų atlikėjų, o kai prasidėjo karas Ukrainoje, įtraukėme ir jų muzikus. Iš pradžių – Ukrainos nacionalinės operos vyriausiąjį dirigentą Mykolą Diadiurą, o kai užpernai Vilniuje vyko NATO forumas, pakvietėme visą Kijevo nacionalinę operą. Tai buvo tam tikras mūsų bendrystės pareiškimas.
Smagu, kad iš to radosi dar vienas dalykas: po koncertinio atlikimo Vilniuje sėdėjome su ukrainiečių muzikais, jie gėrėjosi, kokia žavi „Lietuvių“ muzika, ir lyg tarp kitko mano mestelėta mintis: „Tai perkelkime ją į Kijevą“ turėjo tąsą. 2023-iųjų rugpjūtį gavau žinutę, kad kijeviečiai sezoną atidaro A.Ponchielli „Lietuviais“. Sėdau į automobilį ir nuvažiavau. Vaizdas – įspūdingas. Salėje tuo metu buvo ribojimų – negalėjo būti daugiau kaip 400 žiūrovų, nes tokio dydžio slėptuvė teatro rūsiuose. Bet panašu, kad visos saugumo normos buvo pažeistos. Absoliutus anšlagas! Buvo nuostabus sezono atidarymo vakaras su A.Ponchielli „Lietuviais“.
Režisierius gilinasi į Lietuvos istoriją
Žiūrovams gal kils klausimas, kodėl „Lietuvių“ režisieriumi pasirinktas ne lietuvis, o užsienietis. A.Alenskas paaiškino: „H.de Ana buvo pasirinktas iš pat pradžių. Tai labai įdomus režisierius savo požiūriu į operos veikalus, kūrybiniais sprendimais, be to, žinomas pasaulyje. Turint galvoje teatro įvairovę ne vien kūrinių, bet ir režisierių, atlikėjų, stilistine prasme, manau, kad šis režisierius buvo labai tinkamas pasirinkimas. Ypač turint galvoje tai, kaip jis stengėsi įsigilinti ne vien į A.Ponchielli „Lietuvius“, bet ir į „Konradą Valenrodą“ bei apskrtitai į Lietuvos istoriją iki pat jos šaknų, pagonybės laikų.
Mane tai stulbino. Kai atvyko į Lietuvą, jis paklausė, ar turime savo antropologijos ir archeologijos muziejų, kur galėtų paieškoti šakninių Lietuvos dalykų. Nusiunčiau jį į archyvus, o grįžęs jis paskojo tai, ko istorijos vadovėliuose nebuvau skaitęs. Jam labai svarbu atskleisti ne tiek operos turinį, kiek mūsų nacionalinės tapatybės išraišką toje operoje.“