Klaipėdos teatro scenoje – Latvijos bestseleris su filmo „Pietinia kronikas“ žvaigžde

Vos pasirodęs A.Kalnozolo romanas „Mane vadina Kalendorium“ Latvijoje tapo bestseleriu – autorius apdovanotas 2021 metų nacionalinės literatūros premija „Ryškiausio debiuto“ kategorijoje. Prieš kelerius metus Laimanto Jonušio išverstas į lietuvių kalbą šis latvio rašytojo kūrinys taip pat sulaukė nemenko skaitytojų dėmesio.

Spektaklyje atgija pagrindinio herojaus Oskaro, su motina Klara įsikūrusio mažame Latvijos miestelyje, gyvenimas – dienoraščių įrašai, perpinti jaudinančiais, net juokingais siužeto vingiais, atskleidžia ryškų ir savitą jo požiūrį pasaulį. Iš pradžių baukštų autistą primenantis atsiskyrėlis Oskaras, mintinai išmokęs visų miestelio gyventojų vardadienius, pjesėje nušvinta kaip itin reikšminga figūra visiems nelaimingiems, vienišiems ir atstumtiems žmonėms.

Oskarui svarbu daug vaikščioti, vengti streso, nes sveikata vėl gali pablogėti. Bendraujant su kunigu Arvydu jo kasdienybė pradeda keistis. Stebėtinos atminties keistuolis, kunigo įkalbėtas kas savaitę pasirinkti svarbiausią žodį, jį apmąstyti ir aprašyti, tampa miestelio įžymybe – bendruomenę vienijančiu asmeniu. Todėl žmonės Oskarą ir praminė Kalendoriumi.

E.Senkovas buvo sumanęs A.Kalnozolo romaną inscenizuoti Latvijoje, bet jį perskaitęs Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Jočys aplenkė kaimynus – pasiūlė režisieriui imtis šio darbo Lietuvoje. Ši mintis patiko ir knygos autoriui. Latvijoje pagal A.Kalnozolo romaną jau baigiamas kurti meninis filmas. Beje, jame vaidina ir garsi latvė režisierė Mara Kimele, kurią E.Senkovas vadina savo mokytoja.

„Noriu, kad žiūrovai suprastų, kad viskas įmanoma, jei tikime, kad nereikia bijoti būti naiviam, humaniškam, tai nėra blogos savybės. Juk žmogiškumas ir yra tai, apie kalba menas, jis visada yra meno kūrinio ašis. Žmonėms patinka stebuklinės pasakos, kuriose laimi gėris. Ir scenoje, manau, bus dokumentinė pasaka, nesvarbu, kad ja sunku patikėti, bet reikia, kas suprastum, jog visa tai, kas ten vyksta, yra realu ir įmanoma“, – taip savo užduotį apibūdina E.Senkovas.

Oskaro vaidmens kūrėjas aktorius Džiugas Grinys, ko gero, dar neatsitokėjęs nuo liaupsių, sukeltų filmo „Pietinia kronikas“ (režisierius Ignas Miškinis), kuriame jis taip pat atliko pagrindinį vaidmenį, apie savo darbą teatre kalbėjo lakoniškai: „Ieškodamas šviesos Oskaras ir pats tampa šviesa kitiems. Spektaklį geriausiai nusako apaštalo Pauliaus ištarmė – tikėjimas, viltis, meilė. Iškart įsimylėjau Oskarą, neįprastas personažas man pasidarė artimas, privertė ieškoti tokio jautrumo ir gylio, kokio joks kitas vaidmuo iš manęs dar nebuvo pareikalavęs“.

Scenografas Reinis Suhanovas spektaklio dekoracijas sukūrė iš dėvėtų automobilių priekabų – teatrui tai lyg svetimkūnis, bet mažų miestelių realybę puikiai atspindintys objektai. Toks scenovaizdis – iššūkis visiems kūrėjams. Nuolat a maži ir dideli objektai, nutvieksti šviesų, dinamiškai perteikia įvairias spektaklio erdves – tikrovišką veiksmą ir Oskaro dvasinį pasaulį.

Spektaklio choreografė ir režisieriaus asistentė Sintija Skrabė atkreipė dėmesį į įvairių technikos detalių ir veiksmo ir aktorinio meistriškumo santykį: „Nuo pat pirmosios repeticijos aktoriai mokėsi išlipti ir įlipti į automobilių priekabas, jas traukti ir stumti. Stengėmės, kad visiems būtų saugu, patogu, kad viskas atrodytų natūraliai“.

Kompozitorius Edgaras Makensas kartu su spektakliu į Klaipėdos dramos teatro sceną perkėlė įvairią latvišką muziką – premjeroje žiūrovai išgirs net 90 liaudiškų šokių ir dainų parafrazių. Nuskambės ir norvegų muzikos dainiaus, kompozitoriaus, pianisto Edvardo Griego melodijos iš siuitos „Peras Giuntas“. Tai pagrindinė priežastis, paskatinusi ir Oskarą kurti teatro spektaklį.

Kone visa latviškoji kūrybos grupė – A.Kalnazolo romano „Mane vadina Kalendorium“ gerbėjai. R.Suhanovas gerai pažįsta rašytoją, ir pats yra kilęs iš vietovės, esančios netoli knygoje pavaizduoto Oskaro gimtojo miestelio. Šis spektaklis jam ir kitiems kolegoms – sielai artimas autobiografinis darbas, tarsi sugrįžimas į širdimi pažįstamas vaikystės vietas.

„Pirmą kartą kuriau latviškos tematikos spektaklį užsienio šalyje. Man pačiam ir visam procesui tai suteikė kažkokio gerumo ir švelnumo“, – savo jausmų neslėpė scenografas.

Scenoje pasirodys šešiolika KVDT aktorių. Nuošaliau besilaikančios pirmosios Oskaro mokytojos ir draugės Janinos atšiaurų būdą perteiks uostamiesčio teatro primarijus Darius Meškauskas. Tai jau antrasis feministinis šio talentingo aktorius vaidmuo – pirmąjį sukūrė prieš septynerius metus to paties E.Senkovo Klaipėdos dramos teatre režisuotame spektaklyje „Mama Drąsa“ pagal Bertoldo Brechto pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“.

„Vėl reikia perteikti ne moteriškumą, bet reiškinį – monstrą, brutalumą. Tai, kad esu moteris, bus aišku iš sijono. Janina – Oskaro mokytoja scenoje, o aš jį vaidinančio D.Griniaus mokytojas tikrovėje“, – šypsojosi scenoje kaukšėti aukštakulniais jau įpratęs universalaus braižo aktorius.

E.Senkovo spektaklis D.Meškauskui – „minties dramaturgija“: „Oskaras nuolat ką nors atranda, prieš mus nušvinta ištisa virtinė atradimų, visa tai vyksta jo galvoje. Visi personažai scenoje atgija tokie, kokie yra jo galvoje, kaip jis juos prisimena, kaip įstrigo personažo emocinėje atmintyje. Tikroviškame gyvenime jie būtų kitokie, bet Oskaras juos prisimena būtent taip“.

Kalendoriaus motinos Klaros vaidmens atlikėjai Eglei Barauskaitei atrodo, kad sukrečiantį kupiną įvairiausių detalių ir spalvų A.Kalnozolo romaną, neįmanoma sutalpinti į spektaklį: „Oskaro naivumas, neįtikėtina drąsa, sielos stiprybė jo motinai suteikia galimybę iš šio pasaulio išeiti ramia širdimi, suvokus, kad jos vaikas atrado savo pašaukimą per kūrybą. Per jį ir kiti žmnės pradeda tikėti, kad gyvenimas nesibaigia vien žiauria ir baisia senatve“.

Nakties linksmybių įstaigos „Cherry club“ lankytojus, kiemsargius, policininkus, gatvės moteris, sriubos valgytojus, pastorių, kitus spalvingus miestelio personažus vaidina klaipėdiečiai aktoriai Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Mikalojus Urbonas, Samanta Pinaitytė, Toma Gailiutė, Simona Šakinytė, Renata Idzelytė, Jonas Baranauskas, Jonas Viršilas, Linas Lukošius, Justina Vanžodytė, Marius Pažereckas, Antanas Razgauskis.

Romano „Mane vadina Kalendorium“ autorius A.Kalnozolas per repeticijas šiltai bendravo su uostamiesčio aktoriais, jis pasirodys ir premjerose. Su charizmatišku latvių rašytoju, E.Senkovu, kūrybos grupės nariais žiūrovai galės susitikti teatro vestibiulyje vasario 15-ąją po spektaklio.

Scenografas Reinis Suhanovas, scenografo asistentė kostiumams Laura Ruškytė, dramaturgė Loreta Kalniņa, choreografė Sintija Skrabe, kompozitorius Edgaras Makenas, šviesų dailininkas Nikas Cipruss, režisieriaus asistentas Marius Pažereckas. A.Kalnozolo romaną ir inscenizaciją iš latvių kalbos vertė Laimantas Jonušys.