Tai lietuvių kompozitoriaus Osvaldo Balakausko simfonija-koncertas fortepijonui ir orkestrui „Kalnų sonata“, sukurtas 1975 m. ir skirtas Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Šį kūrinį atliko maestro Victorieno Vanoosteno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solo skambino pianistas Petras Geniušas.
„Sau tik pasitvirtinau, kad ir po tiek metų „Kalnų sonata“ man skamba įdomiai, originaliai, gaiviai, ji turi gražią vietą pasauliniame kontekste. Kol kas dėl kūrinio keblumo esame jį skambinę tik dviese su Birute Vainiūnaite, bet, tikiu, netrukus atlikėjų padaugės“, – sakė P.Geniušas, pastarąjį kartą „Kalnų sonatą“ skambinęs prieš keliolika metų.
Šis kūrinys, anot pianisto, „nesigroja savaime – reikia daug repetuoti ir ieškoti“. Tačiau įveikti O.Balakauską jam visada smagus iššūkis.
Kaip ne kartą yra minėjęs pats O.Balakauskas, „Kalnų sonatą“ įkvėpė mintis, kad M.K.Čiurlionio kūryboje yra įvairių tapybinių sonatų, o „Kalnų sonatos“ nėra... O juk daugelyje M.K.Čiurlionio paveikslų svarbus prasminis kompozicijos elementas yra kalnas arba kalnai.
„Kalnų sonatą“ galime vadinti netipišku O.Balakausko kūrybos pavyzdžiu, čia kompozitorius atsiskleidžia ir kaip neoklasicistas (pagal klasikinę formos sandarą), ir kaip neoromantikas (pagal programines inspiracijas), ir kaip impresionistas (pagal turtingą tembrinį spalvingumą). Visa tai sieja visai O.Balakausko kūrybai būdingas bruožas – gyvai alsuojantis dinamizmas, artimas džiazui.
Charizmatiškasis prancūzų maestro V.Vanoostenas, pernai tapęs pagrindiniu kviestiniu Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentu, O.Balakausko kūrinį dirigavo pirmą kartą. Tad jo interpretuota itin solidi koncerto programa – neeilinė dovana M.K.Čiurlionio metams.