Koncerte skambėjo Vienos klasiko „Figaro vedybų“ uvertiūra ir jo orkestrinės kūrybos kulminacija – 1788 m. sukurta Simfonija C-dur Nr. 41, dėl didingo sumanymo ir epinio struktūros tobulumo gavusi „Jupiterio“ vardą.
S. Krylovas solo griežė emocionalųjį vokiečių romantiko Maxo Brucho Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1 g-moll, op. 26. Autorius ištikimai laikėsi šimtmečio senumo tauraus ir nuoširdaus romantizmo stiliaus. Visiems Brucho smuiko koncertams būdingas virtuozinis spindesys ir melodingumas, tačiau Pirmasis g-moll išsiskiria jaunatvišku polėkiu.
Būtent jis ir tapo ne tik žinomiausiu autoriaus kūriniu, bet ir vienu populiariausių vėlyvojo romantizmo epochos smuiko koncertų.
Sužavėta publika ovacijomis išsikvietė S. Krylovą bisui.