VASAROK SU

žiniomis ir žvaigždėmis

Vasarą prenumeruok Lrytas
PREMIUM vos už 12,99 Eur metams
ir gauk bilietą į pasirinktą koncertą
Taujėnų dvare dovanų

Auksinių scenos kryžių lyderiai: kokie spektakliai pelnė daugiausia prizų

2025 m. balandžio 4 d. 12:12
Jeigu reikėtų rinkti prieš savaitę Klaipėdos muzikiniame teatre surengtos Auksinių scenos kryžių ceremonijos lyderį, juo tektų paskelbti Lietuvos nacionalinį dramos teatrą (LNDT), susižėrusį penkis prizus.
Daugiau nuotraukų (22)
Auksiniais scenos kryžiais kasmet siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir profesinius laimėjimus. Šiemet, skirtingai nei iki šiol, kūrėjams buvo išdalyta ne 17, o 20 apdovanojimų.
Į apdovanojimus įtraukti prizai dramaturgijai ir mažos formos spektakliams, be to, buvo skirtos dvi premijos už nepagrindinius vaidmenis, atskiriant vyro ir moters vaidmenis, mat anksčiau buvo bendra nepagrindinio vaidmens kategorija.
Laureatus išrinko profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija: teatrologė Elona Bajorinienė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, teatrologė Goda Dapšytė, teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė, choreografė Lina Navardauskienė, režisierius Gytis Padegimas, kompozitorius Mindaugas Urbaitis.
Aktorių Dignos Kulionytės, Marijos Žemaitytės ir Beno Šarkos vedamoje ceremonijoje paaiškėjo, kad tris apdovanojimus pelnė LNDT pastatytas spektaklis „Quanta“, po du – to paties teatro kūrinys „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir Nacionalinio Kauno dramos teatro vaidinimas „Atidaryk duris“. Kiti savičiausi praėjusių metų scenos meno kūriniai pelnė po vieną Auksinį scenos kryžių.
Renginio metu įteikti ir dar du prizai. Padėkos premija skirta aktorei Reginai Varnaitei už ilgametį indėlį į scenos meną. Boriso Dauguviečio auskaras atiteko Dominykui Vaitiekūnui už naujoviškas muzikinio teatro priemones projekte „Mes taip nesitarėm“, skirtame mišriai kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai.
Tarp mokslo ir meno
Pagrindinis Auksinis scenos kryžius už režisūrą skirtas spektaklio „Quanta“ režisieriui Lukaszui Twarkowskiui. Prizus pelnė dar du šio vaidinimo kūrėjai – scenografas Fabienas Lede ir šviesos dailininkas Eugenijus Sabaliauskas.
„Spektaklis – kaip Schrödingerio katinas: drama tarsi bandoma pateikti, bet tokia supinklinta, kad jos kaip ir nėra, – 15min.lt rašė teatro kritikas Vaidas Jauniškis. – Ir tai viena pagrindinių kliūčių istorijos įtaigumui.
Dramaturgė Joanna Bednarczyk veikiau ne originaliai kuria, bet imituoja pjesės kūrimą tam tikrais metodais – bandydama sukurti mįslingumo įspūdį du ar tris vienu metu vykstančius dialogus išskaido į atskirų frazių maišalynę. Į tiesų klausimą veikėjas niekada negaus tiesaus atsakymo, ir tai jau tampa blogos dramos kliše. Blefuojama mintis, kuri nepagaunama, tad bandoma sukurti pagal savas dėliones. Viskas regisi lyg ir svarbu, bet antroje dalyje išvirsta į banaliausią melodramą.“
Mokslą ir meną jungiančio spektaklio siužetas – fiktyvus. Vieną 1938 metų vasaros vakarą vos galą su galu suduriančiame „Les Moires“ viešbutyje Šveicarijos kalnuose sutrinka fizinės erdvės ir laiko savybės. Tai patiria ir viešbučio svečiai. Kažkas ima keistis jų atmintyje, nuostatose, emocijose, troškimuose. Niekas nesupranta, kas dedasi.
Tarp svečių yra garsus vokiečių fizikas Werneris Heisenbergas, neapibrėžtumo principo autorius. Nejau didelių objektų, tokių kaip rašomasis stalas, viešbutis ir kalnai, realybė ima elgtis kaip elementariosios dalelės? Pasak W.Heisenbergo, apie daleles galima kalbėti tik apytiksliai, apibūdinant veikiau jų būsenas, o ne jas pačias. Tik pakeitę mąstymą viešbučio svečiai gali suprasti, kas vyksta su jais ir aplink juos. Jie atvyko į „Les Moires“ pažvelgti į pasaulį iš aukštų kalnų perspektyvos.“
Juokinga – ne visiems
Dar vienas LNDT spektaklis „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ laimėjo du Auksinius scenos kryžius – už geriausią moters vaidmenį apdovanota aktorė Vitalija Mockevičiūtė, o dramaturgijos kategorijoje prizą pelnė pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė.
„Jautrus ir žaismingas spektaklis rodo vyro ir tėvo gedinčius mamą su sūnumi, – menufaktura.lt rašė teatro kritikė Kristina Steiblytė. – Neišvengiamai sudėtingą gedulą jiems sunkina ir tai, kad gedima nusižudžiusiojo, ir tai, kad abu – vieši asmenys. Ji – televizijos laidų vedėja, jis – sėkmės lydimas komikas.
Karolio Kasperavičiaus vaidinamo Sūnaus stendapu spektaklis ir prasideda. Kaip kai kurie komikai daro, jis pakalbina publiką, papasakoja asmeninių nutikimų, komentuoja supantį pasaulį. Ir net prajuokina dalį auditorijos. O mane intriguoja: kodėl aš nesijuokiu? Kelis kartus kilsteli lūpų kamputis, bet tik vienas, bejėgiškai ir beprasmiškai kviečiantis šypsenai kitoje veido pusėje įsitaisiusįjį. Nejuokinga, nes kitaip suprantu humorą, nes nejuokingas tekstas ar atlikimas? Nejuokinga, nes išsigandau temos?“
„Teatras, kaip vieša ir plačią auditoriją turinti komunikacijos priemonė, turi kalbėti ne vien apie herojišką mirtį ir pasiaukojimą, bet ir apie elementarią, nemistifikuotą psichikos sveikatą, turi sekti, kas vyksta visuomenėje čia ir dabar, turi ugdyti empatiją žmonėms, susiduriantiems su depresija ir kitomis psichikos ligomis. Šis spektaklis yra būdas kalbėti apie viltį ir norą gyventi, net kai, atrodo, nežinai, kaip tai padaryti“, – šitaip spektaklį yra apibūdinusi režisierė E.Švedkauskaitė.
Bando apsaugoti šeimą
Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyta Afrikos dramaturgo Aristide’o Tarnagdos pjesė „Atidaryk duris“ sulaukė dviejų Auksinių scenos kryžių: juos pelnė pradedantis režisierius Justinas Vinciūnas ir kompozitorius Mantas Mockus.
„Atidaryk duris“ – Afrikos ir Lietuvos teatro kūrėjų bendradarbiavimo rezultatas. Spektaklyje vaidina Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis, Eglė Mikulionytė, Kęstutis Povilaitis ir Sigitas Šidlauskas.
Apie ką šis spektaklis? Apie kaimą, kurį šalyje kilus neramumams ima pulti teroristai. Berniukas vietinių akyse tampa svetimas, keliantis grėsmę kaimo bendruomenei. Vietiniai paskelbia jį priešu ir reikalauja, kad šeima jį išduotų, kitaip teroristai išžudys visą kaimą.
„Spektaklyje veikia penki personažai, siejami šeiminių ryšių, išgyvenantys vidinį ir išorinį konfliktą su už namų sienų esančia radikalių pažiūrų visuomene (tos įtūžusios gaujos taip ir nepamatome, bet įtampą dėl būsimo puolimo teatrinėmis priemonėmis sukurti pavyksta). Siužetas konstruojamas aplink įvaikintą berniuką Vendeijamą, kuris dėl „kitokios“ kilmės tampa atstumtuoju. Kartu su broliu Sule jie sprendžia skaudžias dilemas bandydami apsaugoti šeimą ir išgyventi“, – „7 meno dienose“ rašė teatro kritikė Miglė Munderzbakaitė. (LR)
Auksinių scenos kryžių laureatai
Režisūra: L.Twarkowskis už spektaklio „Quanta“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras bendradarbiavo su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, A.Mickevičiaus institutu Lenkijoje).
Moters vaidmuo: V.Mockevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Nepagrindinis moters vaidmuo: N.Mirončikaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
Vyro vaidmuo: A.Svorobovičius už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Vilniaus senasis teatras).
Nepagrindinis vyro vaidmuo: V.Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“ (Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis).
Pradedantis menininkas (-ė): J.Vinciūnas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą (Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Recreatrales“, „RAW Material Company“).
Dramaturgija: B.Kapustinskaitė už pjesę „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Scenografija: F.Lede už spektaklio „Quanta“ scenografiją.
Kostiumų dizainas: L.Kvašytė už spektaklio „Sugrįžimas“ kostiumų dizainą (Klaipėdos dramos teatras).
Technologijų dizainas: E.Sabaliauskas už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą.
Muzika: M.Mockus už muziką spektakliui „Atidaryk duris“.
Choreografija: L.Karvelis už choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“ (nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“).
Šokėjas (-a): E.Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“ (Kauno šokio teatras „Aura“).
Solistas (-ė): G.Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“, Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Baleto solistas (-ė): J.Stankevičiūtė už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Spektaklis vaikams ir jaunimui: G.Zapalskis už spektaklį „Aš vejuos vasarą“ (Vilniaus Keistuolių teatras).
Lėlių ir objektų teatro spektaklis: K.Csato ir J.Skuratova už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).
Mažos formos spektaklis: P.Markevičius už spektaklį „Cafe existans“ („Tolyn gilyn“).
Padėkos premija skirta aktorei R.Varnaitei už ilgametį indėlį į scenos meną.
B.Dauguviečio auskaras skirtas D.Vaitiekūnui už inovatyvias muzikinio teatro priemones kuriant mišriai kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai projekte „Mes taip nesitarėm“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.