Šiame koncerte, kurio programoje išsirikiavę visi trys Vienos klasikai, B. Douglasas dirigavo W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ uvertiūrą (1788) ir paskutinę J. Haydno Simfoniją Nr. 104, „Londono“ (1795), kaip solistas skambino L. van Beethoveno Penktąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui Es-dur, „Imperatoriškąjį“, sukurtą 1811 metais.
Paleisti sezoną baigusio LKO ir Britų imperijos ordino kavalierius B. Douglaso publika nenorėjo gausiomis ovacijomis.
Šis maestro yra kamerinio orkestro „Camerata Ireland“ ir „Clandeboye“ festivalio įkūrėjas ir meno vadovas, itin plačia tarptautinių gastrolių geografija pasižymintis atlikėjas. Jo koncertinė veikla susijusi su Berlyno, Izraelio filharmonijų, Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Prancūzijos, Filadelfijos, Čikagos, Klivlando, Los Andželo, Tokijo, Sidnėjaus, Singapūro simfoniniais orkestrais, žymiausiais Londono kolektyvais. Jis pasirodo tokiose salėse kaip Londono „Royal Albert Hall“, „Barbican“, „Wigmore Hall“ ir kitose.