Šiuo spektakliu viename garsiausių pasaulio teatrų debiutuoja iškilus vokiečių režisierius Clausas Guthas, kurio darbai dažnai tampa operos sezonų kulminacijomis. Palytėti šio menininko vaizduotės, naujai sušvinta ir dažniausiai statomi veikalai, jo sumanytus scenos įvaizdžius neretai pasiskolina kiti režisieriai.
Biblinė Salomėja, įnoringa ir žiauri Judėjos karaliaus Erodo podukra, užsigeidusi Jono Krikštytojo galvos, įkvėpė visą plejadą meno kūrėjų. Ypač įtaigiai ją savo 1891-ųjų tragedijoje pavaizdavo airių rašytojas Oscaras Wilde‘as, suteikęs biblinei istorijai erotikos prieskonį. Daugiau kaip 30 metų ši pjesė buvo uždrausta Didžiojoje Britanijoje. Tačiau išversta į vokiečių kalbą poeto Hedwigo Lachmanno, ji tapo R.Strausso operos literatūriniu pagrindu.
Pirmą kartą rampos šviesas išvydusi 1905-aisiais Dresdene opera per dvejus metus apkeliavo pusšimtį teatrų ir iki šiol karaliauja pasaulio scenose. R.Strausas (1864–1949) iki tol buvo sukūręs įspūdingų orkestrinių veikalų ir dainų, o „Salomėjos“ triumfas pradėjo naują jo ilgos ir produktyvios karjeros etapą.
Režisierius C.Guthas praturtino šio veikalo interpretacijų istoriją psichologinėmis įžvalgomis, nepagailėjęs mistinių ir šiurpių detalių. Jis prisipažino sėmęsis įkvėpimo iš Stanley Kubricko siaubo filmų.
Operos veiksmą iš Erodo rūmų I mūsų eros amžiuje spektaklio kūrėjai perkėlė į operos parašymo laikus – vaiduokliškus Viktorijos epochos rūmus, o dar tiksliau – į herojės pasąmonę, ieškodamas atsakymo į klausimą: kas lėmė 16-metės princesės moralinį pakrikimą ir beprotybę? Šiurpią spektaklio atmosferą kuria septyni įvairaus amžiaus Salomėjų pavidalai, personažai avinų galvomis, niūrūs rūmų užkaboriai ir kruvinos scenos.
Salomėją, vieną sudėtingiausių soprano partijų operos literatūroje, dainuoja Pietų Afrikos solistė Elza van den Heever, Jono Krikštytojo – švedų baritonas Peteris Mattei, karalių Erodą įkūnijo vokiečių tenoras Gerhardas Siegelis, jo žmoną – JAV mecosopranas Michelle DeYoung.
Šios operos magija neatsiejama nuo efektingų orkestrinių pasažų. Kritikų nuomone, naujasis pastatymas („Salomėja“ rodyta „Metropolitan Opera“ tik prieš 20 metų) – vienas stipriausių teatro meno vadovo dirigento Yannicko Nezet-Seguino darbų.
Spektaklį iš ekrano pristatys paskutiniosios sezono transliacijos – G.Rossini „Sevilijos kirpėjo“ (seansai Vilniuje ir Kaune – gegužės 31 ir birželio 3 d.) – žvaigždė mecosopranas Aigul Akhmetshina. „Salomėjos“ trukmė – 2 val. 15 min. (be pertraukos).
R.Strausso operos „Salomėja“ tiesiogninės transliacijos iš Niujorko „Metropolitan Opera“ įrašas Vilniaus ir Kauno kino teatruose „Forum Cinemas“ – gegužės 20 d. 18.30 val.