Gioachino Rossini „Sevilijos kirpėjas“ – viena populiariausių visų laikų komiškų operų. Kompozitorius ją sukūrė būdamas 23-ejų per 20 dienų ir iki šiol žavi įvairaus amžiaus publiką nemirtinga muzika. Jos melodijos įaugo net į populiariąją kultūrą, tapo jos šlageriais.
Prie operos sėkmės neabejotinai prisidėjo ją įkvėpusi prancūzų dramaturgo Pierre-Augustino de Beaumarchais pjesė. Šis kūrėjas sudrebino meno pasaulį savo „Figaro“ trilogija. „Sevilijos kirpėjas“ – pirmoji trilogijos pjesė.
Prieš mėnesį „Metropolitan Opera“ transliavo W.A.Mozarto operą „Figaro vedybos“ pagal antrąją pjesę, kurioje Grafas Almaviva nesėkmingai bando suvedžioti tarno Figaro sužadėtinę Siuzaną. O „Sevilijos kirpėjuje“ Figaras padeda Almavivai išplėšti šio mylimąją Roziną iš pagyvenusio daktaro Bartolo globos ir ją vesti.
P.-A. de Beaumarchais pjeses lydėjo skandalinga reputacija. „Figaro vedybas“ netgi buvo uždraudę Prancūzijos karalius Liudvikas XVI ir Austrijos imperatorius Juozapas II. Mat po žaismingu pjesių paviršiumi glūdėjo negailestinga kritika, apnuoginanti ponų ir tarnų, turtingųjų ir vargšų, moterų ir vyrų nelygybę.
Manoma, kad apsukriojo aštrialiežuvio Figaro personažas įkūnijo paties dramaturgo spalvingo gyvenimo patirtį. Gimęs Paryžiuje 1732 metais, P.-A. de Beaumarchais iš pradžių sekė tėvo pėdomis ir tapo laikrodininku. Tarp jo klientų buvo net tokios įtakingos figūros kaip karalius Liudvikas XV ir markizė de Pompadour. Vėliau P.-A. de Beaumarchais išbandė daugybę profesijų – nuo išradėjo ir karaliaus rūmų arfos mokytojo iki slaptojo agento ir ginklų tiekėjo. Bet kūrėjui visą laiką grėsė skolos ir teko veltis į brangius teisinius ginčus, o tai kėlė apmaudą dėl aristokratų privilegijų.
G.Rossini ėmėsi „Sevilijos kirpėjo“, praėjus 30 metų po W.A.Mozarto „Figaro vedybų“ premjeros. Įkvėptas kompozitoriaus Giovanni Paisiello sėkmingo bandymo perkelti pirmąją de Beaumarchais trilogijos pjesę į operos sceną, jaunasis kolega panūdo sukurti savąją „Sevilijos kirpėjo“ versiją. Premjeros auditorija sutiko gana priešiškai tokį jaunuolio įžūlumą ir „nepagarbą“ solidžiam kūrėjui – nuolat pertraukinėjo spektaklį. Bet palikuonys įvertino energingą, tiesiog putojančią G.Rossini muziką, svaigius jos vokalinius viražus.
„Metropolitan Opera“ spektaklyje vokaline gimnastika stebins jaunas baškirų mecosopranas Aigul Achmetšina (Rozina), Moldovoje gimęs baritonas Andrejus Žilichovskis (Figaras), šio teatro debiutantai vengrų bosas baritonas Peteris Kalmanas (Bartolas) ir amerikiečių tenoras Jackas Swansonas (Almaviva), dainuos rusų bosas Aleksandras Vinogradovas (Don Bazilijus).
Spektaklį diriguos „Metropolitan Opera“ debiutuojantis italų maestro Giacomo Sagripanti. Transliaciją ves ir spektaklio kūrėjus per pertrauką kalbins amerikiečių kontratenoras Anthony Rothas Costanzo.
Spektaklio trukmė – 3 val. 35 min. (su viena pertrauka).
G.Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ transliacija iš Niujorko „Metropolitan Opera“ kino teatruose „Forum Cinemas“ Vilniuje ir Kaune – gegužės 31 d. 20 val. ir birželio 3 d. 18.30 val.