Vilnius festivalis laikosi tradicijos pirmuoju koncertu atskleisti poetinį muzikos pradą ir klausytojams padovanoti įspūdingas monumentalių muzikinių šedevrų interpretacijas.
Šįkart festivalio pradžios koncerte ypatingo sudėtingumo Brahmso Koncertą smuikui ir orkestrui D-dur interpretavo vienas paklausiausių ir įdomiausių muzikantų klasikinės muzikos scenoje – Christianas Tetzlaffas.
Ch. Tetzlaffas yra išleidęs net kelis puikiai įvertintus šio kūrinio įrašus. Vėlesnysis, išleistas „Ondine“ 2022 m., vertinamas už ypatingą „emocinį įsitraukimą“, puikų techninį atlikimą, maksimalius kontrastus. O pats smuikininkas, kalbėdamas apie šį koncertą smuikui, yra sakęs, kad jo solo partijos pradžia – „tikras įniršio priepuolis“.
Vilniaus festivalio koncerte žymusis smuikininkas scena dalinosi su batutos meistru Mirianu Khukhunaishviliu, kuriam teko garbė pelnyti ypatingas dirigento Christopho Eschenbacho simpatijas – jam buvo įteiktas batutos legendos įsteigtas „Ringmann-Jaross“ apdovanojimas, maestro jaunąjį dirigentą globoja konsultuodamas, stebėdamas jo koncertinę veiklą.
Greta Brahmso festivalio atidaryme skambėjo J. Sibelijaus Simfonija Nr. 1, savo keturių dalių struktūra ir charakteriu – gana tipiška romantinė simfonija.
Susiję straipsniai
Kompozitorius nenurodė nei jos pavadinimo, nei programos, tačiau jo muzikos tyrinėtojai šiame kūrinyje įžvelgia ne vieną asmenišką, autobiografinį momentą. Simfonijos muzika tarsi byloja paties Sibelijaus prisipažinimą: „Iš tiesų, esu garsų dailininkas ir poetas.“
Artimiausias Vilniaus festivalio koncertas – birželio 4-ąją, kai scenoje pasirodys maestra Mūza Rubackytė su programa „Nuo Vilniaus iki Venecijos“.



