Šio kūrinio tekstus skaitė vienas žinomiausių bei tituluočiausių Lietuvos aktorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kitų svarbių apdovanojimų laureatas Darius Meškauskas.
Pakutinė A. Martinaičio „Tikėjimo ir vilties invokacijų“ dalis, kaip solidarumo su karo purtoma Ukraina išraiška, nuskambėjo ukrainietiškai. Sąšauka su Lietuvos istorine patirtimi, pastiprinta muzikos, choro ir skaitovo, daug kam salėje išspaudė ašaras.
A. Martinaičio šešių dalių oratorija mišriam chorui, skaitovui ir simfoniniam orkestrui „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ buvo parašyta Tremtinių ir politinių kalinių atminimo datai paminėti.
„Dabartinio karo ir pasaulio suirutės laiku didžioji pokario Lietuvos žmonių tremties, įkalinimų kančia mums turi tapti šventu atminimu, sakraliuoju apmąstymu dabarčiai ir ateičiai“, – sako kompozitorius.
O. Narbutaitės Simfoniją Nr. 2 (2001) sudaro dvi savarankiškos dalys. Antros dalies, pavadintos „Melodija Alyvų sode“, atsiradimą, pasak autorės, „lydėjo Naujojo Testamento ir kitų tekstų skaitymas, pamąstymai apie Bachą. Šios refleksijos įkvėpė giesmę.“
O. Narbutaitė „Melodiją“ apibūdina kaip gana asketišką muziką: „Tai paprastas dainavimas, galbūt kilęs iš desperacijos, bet teikiantis vilties.“