Į Lietuvos sostinę 37 metų operos scenos žvaigždė J.Tetelmanas atvyko neplanuotai – paskutinę minutę jis pakeitė birželio 20 d. Vilniaus festivalio uždarymo koncerte turėjusį dainuoti maltietį tenorą Josephą Calleją, kuris negalėjo atskristi dėl užklupusios ligos.
Vilniuje J.Tetelmanas apsigyveno prie Rotušės aikštės įsikūrusiame viešbutyje „Radisson Collection Astorija Hotel“.
Bėda ta, jog nuo Šiuolaikinio meno centro sklido toks triukšmas, kad dainininkas visą vakarą negalėjo užmigti.
Jis viešbučio darbuotojų paprašė skirti jam kitą kambarį, kuriame būtų tyliau, tačiau jo pageidavimas nebuvo įgyvendintas.
J.Tetelmanas, neapsikentęs nerimstančio triukšmo, susirinko daiktus ir nupėdino į „Stiklių“ viešbutį. Čia jis pagaliau galėjo ramiai pailsėti.
Negailėjo ovacijų
Lietuvos nacionalinės filharmonijos klausytojai operos pažibai J.Tetelmanui ir Modesto Pitrėno diriguojamam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui negailėjo audringų ovacijų ir emocingo palaikymo.
Tad 29-ąjį Vilniaus festivalį pavyko uždaryti išties skambiu akordu ir ypatingu koncertu.
Jame greta operų orkestrinės muzikos skambėjo garsiausių tenorų repertuaruose esančios arijos: Giacomo Puccini, Jules’io Massenet, Jeano Sibeliaus, Amilcare Ponchielli, Francesco Paolo Tosti, Agustino Laro, kitų kompozitorių kūriniai.
J.Tetelmano publika nepaleido be dviejų bisų. Salę užkūręs aistringai nuskambėjusia „Granada“, įspūdingą pasirodymą jis pabaigė Kalafo arija iš šio kompozitoriaus operos „Turandot“.
Atliko „Toskos“ arijas
Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje J.Tetelmanas pasirodė pirmą kartą. Šių metų vasario 3-iąją jis kartu su Vida Miknevičiūte ir seru Brynu Terfeliu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dainavo G.Puccini „Toskos“ koncertinę versiją.
J.Tetelmanas į operos ir koncertų scenas įsiveržė kaip gaivus oro gūsis ir greitai tapo pagrindine savo kartos žvaigžde.
Jis giriamas už „nuostabų, spindintį ir išskirtinį vokalą“ („Opera Aktuell“), už „auksinį balsą, kuriame dera sklandus frazavimas, švelnumas ir aistra“ („Gramophone“), už „balsą, pasižymintį tikra itališka aistra neaukojant elegancijos ar subtilumo“ („Financial Times“).
Užsimezgė partnerystė
Čilėje gimęs ir Naujajame Džersyje užaugęs tenoras publiką žavi pasirodymais didžiausiose pasaulio scenose. J.Tetelmanas nuolat koncertuoja Baden Badeno, Provanso Ekso, Zalcburgo, Liublianos, kituose festivaliuose. Pastaraisiais metais jo atliekamos partijos džiugino Niujorko „Metropolitan Opera“, San Fransisko, Berlyno, Romos, Neapolio operos, kitų teatrų publiką.
Kritikų jis vertinamas kaip bene geriausias savo kartos G.Puccini muzikos interpretatorius.
Turint omenyje, kad 2023 m. „Deutsche Grammophon“ kompanijoje atlikėjo įrašytas G.Puccini muzikos albumas „Opera Magazine“ buvo apdovanotas geriausio solinio albumo kategorijoje, ir prisiminus „Toskos“ koncertinio atlikimo Vilniuje įspūdžius buvo galima tikėtis, kad G.Puccini arijos, kaip ir kita vokalinė muzika, sužėrės ir Vilniaus festivalio koncerte, o solisto pasirodymas su LNSO ir M.Pitrėnu pratęs jau užsimezgusią gražią kūrybinę partnerystę.
Panašu, kad būtent taip ir atsitiko.
Festivalio kulminacija – rugpjūtį
29-ajame Vilniaus festivalyje buvo pristatyta 10 skirtingų, bet labai ryškių ir įsimenamų programų, pakviesta daugybė šiandien ryškiausiai šviečiančių pasaulinių žvaigždžių.
Birželio 20 d. vykęs Vilniaus festivalio uždarymo koncertas – ne paskutinis. Festivalį rugpjūčio 20 d. vainikuos papildomas koncertas „Slava Ukraini!“, kuriame išgirsime K.L.Wilson diriguojamą Ukrainos laisvės orkestrą ir vieną ryškiausių šių dienų solisčių – sopraną R.Willis-Sorensen.
Koncerto programoje numatyta R.Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda“ įžanga ir Izoldos mirties scena („Liebestod“), o Izoldos partiją atliks sopranas iš JAV R.Willis-Sorensen, pasirodanti „Metropolitan“, „Covent Garden“, Neapolio „San Carlo“, Bavarijos, Berlyno, Vienos valstybiniuose ir kituose operos teatruose.
„Vienas įspūdingiausių operos pasaulio balsų“, – taip „Le Monde“ sykį pavadino R. Willis-Sorensen. Dainininkė garsėja repertuaro įvairiapusiškumu – ją galima išgirsti atliekant kūrinius nuo W.A.Mozarto iki R.Wagnerio. Būtent pastaruoju galės mėgautis ir Vilniaus festivalio publika.
Kitas operinis rugpjūčio 20 d. koncerto programos kūrinys – vieno ryškiausių šiuolaikinės Ukrainos kompozitorių M.Kolomijetso Siuita iš operos „Chersono motinos“. Tai bus premjera.
Kaip pasakojo pats kompozitorius, siuita buvo parašyta dirigentės K.L.Wilson prašymu ir dienos šviesą išvys anksčiau nei pati opera. Tai tragiškų įvykių, pasakojamų kompozitoriaus rašomoje operoje, refleksija. „Chersono motinos“ pasakoja apie trijų Chersono moterų likimą. Jos išgelbėja savo vaikus, kuriuos okupavę miestą buvo pagrobę rusai. Ši istorija dokumentiška, pilna dramos, vilties ir nevilties.
„Operoje stengiausi atkurti šviesius jausmus ir perkelti juos į siuitą, virstančią vientisu muzikiniu pasakojimu. Rašiau kūrinį vedamas tikėjimo žmonėmis, meile artimiesiems ir viltimi“, – sakė kompozitorius M.Kolomijetsas.
Viso festivalio kulminacija taps Ukrainos laisvės orkestro ir jo dirigentės K.L.Wilson atliekama L.van Beethoveno Penktoji simfonija („Likimo“).