Festivalyje „Operetė Kauno pilyje“ – Johanno Strausso valsai, baletas ir animacinių filmų melodijos

2025-ieji Lietuvos muzikinio teatro scenai itin skambūs: švenčiame reikšmingą sukaktį – profesionalaus baleto 100-metį, taip pat drauge su pasauliu minime iškilaus austrų kompozitoriaus Johanno Strausso gimimo 200-ąsias imetines.

Šiemet vyksiantis XXIV tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, tęsdamas ilgametę muzikos švenčių tradiciją ir akcentuodamas, kad profesionalusis lietuviškas baletas radosi Kaune, šias dvi svarbias datas sujungs į vieną: festivalio scenoje skambės gražiausios „valsų karaliaus“ melodijos, susipinančios su elegantiška klasikinio baleto gracija.

Kitam vakarui organizatoriai – Laima Kuzmickaitė-Milašienė, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra festivalio lankytojams paruošė dar vieną staigmeną – iškilmingą koncertą, kuriame skambės visų pamėgtos, labiausiai įsiminusios ir sielą šildančios melodijos iš populiariųjų animacinių kino filmų. Šią nuostabią muzikinę mozaiką kurs tiek pripažinti scenos meistrai, tiek savo profesinį kelią pradedantys talentingi jaunieji dainininkai.

Pagrindiniai festivalio koncertai skamba ypatingu laiku – Valstybės dieną ir jos išvakarėse, kai pagerbiame Lietuvos karalių Mindaugą ir jo istorinius darbus. Švęsdami šalies laisvę ir nepriklausomybę didžiuojamės savo didinga praeitimi ir turtinga istorija, alsavusia ir prie šios pilies sienų.

Liepos 5 d. vakarą festivalio rengėjai palies žiūrovų širdis melodinga austrų smuikininko, kompozitoriaus, dirigento, išgarsėjusio savo sukurtais šokiais ir pelnytai tituluoto „valsų karaliumi“, J.Strausso muzika. Muzikos istorijoje J.Straussas iki šių dienų išliko kaip žymiausias valso puoselėtojas, parašė jų net 170, ryškiausi – „Žydrasis Dunojus“, „Menininko gyvenimas“ „Vienos miško pasakos“, „Vynas, moteris ir daina“, „Vienos kraujas“ „Pavasario balsai“, „Imperatoriaus valsas“ ir daugelis kitų.

Madingų XIX a. šokių kūrėjas dar parašė per šimtą polkų, daugiau kaip septyniasdešimt kadrilių, daugiau kaip trisdešimt galopų ir tiek pat mazurkų, daugiau nei keturiasdešimt maršų.

Nemažiau svarbūs  J.Strausso nuopelnai ir operetei. Sukūrė jų penkiolika, o kelias labiausiai pavykusias puikiai žino tiek jo kūrybos gerbėjai visame pasaulyje, tiek Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai, nes ilgus metus jos puikavosi šioje scenoje: „Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Naktis Venecijoje“, „Vienos kraujas“.

Gyvenimo saulėlydyje kolegos prikalbino J.Straussą sukurti ir baletą. Kūrėjas gal būtų pasirinkęs ir kitą siužetą, tačiau užsakovai pageidavo istorijos apie krištolinių kurpaičių savininkę, visiems žinomą pasakos heroję Pelenę. Visiškai susiliejęs su savo epochos muzikos meno atmosfera J.Straussas pasitelkė visą kūrybos patirtį ir pavertė valsą romantine poema – iš saloninio šokio sukūrė tikrą sceninę šokio simfoniją.

Būtent šį kūrinį – „Pelenę“ („Aschenbrödel“, 1900 m.) – festivalio rengėjai, atliepdami Lietuvos baleto 100-mečio ir J.Strausso  200-ųjų metinių sukaktis, pasirinko parodyti liepos 5 d. į Pilies slėnį susirinksiantiems žiūrovams.

Pagrindinius vaidmenis balete šoks Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjai May Jean Teo, Deividas Dulka, Viktorija Miliauskienė, Petra Karina Hirvi, Stefanija Nosovaitė, Andrejus Ianbekovas, Valerijus Osadčenka, taip pat kiti teatro baleto artistai bei Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos mokiniai. Jiems grieš Virgilijaus Visockio diriguojamas teatro simfoninis orkestras.

Baleto „Kita PELENĖS istorija“ choreografas ir inscenizacijos autorius Gianni Santucci iš Italijos, o spalvingus kostiumus spektakliui sukūrė dailininkė Vida Insodienė.

Liepos 6 d. po vasaros dangų skleisis iškilmingo koncerto muzikos garsai. Jo programoje skambės pamėgtos, melodijų grožiu išsiskiriančios dainos iš populiariųjų animacinių kino filmų.

Išgirsime dainas iš žinomų filmų „Gražuolė ir pabaisa“, „Ledo šalis“, „Anastasija“, „Mulan“, „Aladinas“, „Egipto princas“, „Pokahonta“, „Princesė ir Varlius“, „Herkulis“, „Džiunglių“ knyga, „Undinėlė“, „Liūtas Karalius“ ir kitų, kurias parašė žymieji populiariosios muzikos klasikai Alanas Menkenas, Kristen Anderson-Lopez, Stephenas Flaherty, Matthew Wilderis, Randy Newmanas, Linas Manuelis Miranda, Eltonas Johnas ir kiti jų kolegos.

Didžiąją dalį šių kino filmų sukūrė garsiausia šios produkcijos kompanija „Walt Disney Animatios Studios“, o pasinerti į animacinio kino pasaulį pagelbės šio koncerto režisierės Viktorijos Streičos kuriama vizualizacija.

Nuostabią koncerto muzikinę mozaiką kurs didžiulis būrys solistų: Kęstutis Alčauskis, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris, Vygantas Bemovas, Gabrielė Bielskytė, Karolina Činikaitė, Regimantas Gabšys, Žygimantas Galinis, Akvilė Garbenčiūtė, Ieva Barbora Juozapaitytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Rokas Laureckis, Gabrielė Lileikaitė, Gabija Lokytė, Tomas Pavilionis, Martynas Stankevičius, Žanas Voronovas, Viktorija Zeilikovičiūtė bei svečiai iš Turkijos – Ezgi Karakaya ir Ünüşan Kuloğlu.

Jiems talkins Kauno valstybinio muzikinio teatro meniniai kolektyvai: baletas, choras, simfoninis orkestras, kuriam diriguos net septyni dirigentai, tarp jų ir Turkijos maestro Tolga Atalay Ünas.

Muzikinę koncerto medžiagą parinko, aranžavo ir atlikimui parengė Julius Vilnonis, maestro J.Janulevičius ir jo orkestrinio dirigavimo studentai Mantas Jančiauskas ir Ernestas Valionis.

Liepos 6 d. 21 val. pilies klonyje tradiciškai bus giedama Tautiška giesmė.

Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ neapsiriboja vien renginiais prie Kauno pilies. Žiūrovai kviečiami į kitas miesto erdves, jiems skirtos kito turinio muzikinės programos.

Festivalio pradžios koncerte gegužės 25 d. Kauno šv.Antano Paduviečio bažnyčioje ir liepos 27 d. Vilkijos šv.Jurgio bažnyčioje kasmetiniame cikle „Sakralinės muzikos valanda“ skambėjo ir dar skambės nauja programa: „Gospel: Grace and Glory“.

Netradicinę žinomų ir rečiau skambančių originalių bei aranžuotų afroamerikiečių dvasinių dainų programą sudarė ir paruošė chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė drauge su solistais Martynu Beinariu, Karolina Činikaite-Stankevičiene, Iveta Kalkauskaite, Ingrida Kažemėkaite, Gabriele Kuzmickaite, Martynu Stankevičiumi, Viktorija Zeilikovičiūte, instrumentiniu ansambliu, vadovaujamu dirigento Jono Janulevičiaus.

Rugpjūčio 23 d. festivalis „Operetė Kauno pilyje“, pirmasis įveiklinęs puikią koncertinę erdvę Nemuno saloje ant „Mokslo salos“ stogo, šiais metais kvies į koncertą „Legendinės grupės  „The Beatles“ dainos“, kurį atliks vienas brandžiausių miesto kolektyvų Kauno bigbendas (vyr. dirigentas Tomas Botyrius). Visiems puikiai žinomas legendinės grupės dainas dainuos Edgaras Davidovičius ir Tadas Juodsnukis. Šiuo renginiu kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami minėti 36-ąsias „Baltijos kelio“ metines.

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, kaip ir kasmet, Laisvės alėjoje ties Miesto sodu organizatoriai kvies drauge pasiklausyti koncertinės programos „Tautų muzika kitaip“, kurios programą sudarė solistas ir tradicinis renginio vedėjas Giedrius Prunskus. Drauge dainuos Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, G.Prunskus, Paulina Tamošaitytė, Viktorija Zeilikovičiūtė, akompanuos instrumentinis ansamblis, vadovaujamas J.Janulevičiaus.

Per daugiau nei du dešimtmečius festivalio „Operetė Kauno pilyje“ istorijos šalia intriguojančių koncertinių programų organizatoriai savo žiūrovams rodė ir muzikinius spektaklius: Tadeuszo Dobrzańskio operetę „Karaliaus antrininkas“, specialiai festivaliui parengtą Vaidos Striaupaitės-Beinarienės operą „Karūnos kelias“, nuskambėjo lietuviška istorinė opera – Jurgio Karnavičiaus „Radvila Perkūnas“, Viačeslavo  Ganelino miuziklas „Velnio nuotaka“.

2020 m., minint lietuvių profesionalios operos 100-metį, festivalio auditorija gėrėjosi nepabostančia Giuseppe Verdi opera „Traviata“, o 2021 m., atiduodant duoklę festivalio puoselėjamam operetės žanrui, žiūrovai pilies klonyje gėrėjosi Imre Kálmáno operete „Grafaitė Marica“.

2022 m. parodytas muzikinis spektaklis „Mažvydas“, o 2023 m. žiūrovai atsisveikino su pirmą kartą (2015 m.) Lietuvoje statytu Franko Wildhorno miuziklu „Karmen. Viva amor!“.

Praėjusiais metais festivalis sukūrė išskirtinę šventę į svečius pasikvietęs tolimos Japonijos menininkus: jubiliejiniais Giacomo Puccini metais skambėjo nuostabioji kompozitoriaus opera „Madam Baterflai“, kurioje su lietuvių atlikėjais pasirodė ir svečiai iš Tekančios Saulės šalies.

Johanno Strausso baletas „Kita PELENĖS istorija“

Iškilmingas koncertas – GRAŽIAUSIOS ANIMACINIŲ KINO FILMŲ MELODIJOS

21 val. – Tautiška giesmė

Sakralinės muzikos valanda GOSPEL: GRACE AND GLORY

Legendinės grupės THE BEATLES dainos

Koncertinė programa TAUTŲ MUZIKA KITAIP