Tai jaunosios kartos režisierės jos ir suburtos kūrėjų grupės pastanga, pasitelkus vokiškai rašiusio žydų kilmės austrų prozininko Franzo Kafkos (1883–1924) epistoliarinį palikimą, scenoje atgaivinti mįslingus šio europinės literatūros virtuozo ir tarpukariu ryškios čekų žurnalistės, rašytojos, vertėjos, rezistentės Milenos Jasinskos santykius.
„Rašyti laiškus – tai mylėtis su šmėklomis“, – kažkada prasitarė F.Kafka, kuriam M.Jasinska 1921 metais pasisiūlė išversti į čekų kalbą jo prozą, ilgai taisinėtą, tik po rašytojo mirties išleistą nebaigtą romaną „Pražuvėlis“. Temperamentinga moteris intelektualė, nors ir ištekėjusi, traukė rašytoją. Tačiau uždaras, drovus, depresijų ir socialinių fobijų kankinamas F.Kafka pasirinko epistoliarinį žanrą – per aštuonis bendravimo mėnesius su Milena buvo susitikęs tik porą kartų.
Troško moterų ir jų bijojo
F.Kafkos gyvenimo kelyje pėdsaką paliko keturios moterys. Pirmieji švelnūs jausmai jo širdyje pražydo 1912 metų vasarą, kai keliaudamas po Vokietiją užsuko į Prahą ir ten sutiko draugo giminaitę Felicę Bauer. Pora savotišką meilės romaną penkerius metus puoselėjo laiškais, dukart buvo susižadėjusi, bet iki altoriaus nenužengė. Per tą laiką F.Kafka Felicei parašė 500 laiškų.
Potraukis kurti šeimą nenustelbdavo F.Kafkos vidinio nerimo ir aistros literatūrai. Apie tai, jau sirgdamas tuomet nepagydoma tuberkulioze, jis atvirai prisipažino laiške F.Bauer: „Rašymas palaiko mano gyvybę, leidžia įsikibti į šią valtį, kurioje esi tu. Liūdna tai, kad aš nepajėgiu ten įlipti. Bet suprask, miela Felice, jei prarasčiau kūrybą, turėčiau netekti visko, taip pat ir tavęs“.
Baltijo pajūrio kurorte sutikta dvidešimčia metų jaunesnė Berlyno žydų bendruomenės mokytoja Dora Diamant – kita F.Kafkos mylimoji. Pora draugavo, ketino emigruoti į Palestiną, bet svajonės neįgyvendino. Paskui – kita pažintis su Prahos batsiuvo ir sinagogos patarnautojo dukterimi Julie Wohryzek. Dar vienas F.Kaftkos bandymas jai įsipareigoti žlugo – sūnaus santuoką su žemesnio luomo moterimi pasmerkė despotiško būdo tėvas, dar buvęs ir antisemitu.
Geriausias F.Kafkos draugas Maxas Brodas (1884–1968), vėliau parašęs apie jį kelias knygas, prisimena, kad literatūros genijus nebuvo asketas, troško artimų ryšių su švelniaja lytimi. Tačiau susidomėjimo objektui labiau priartėjus, tuo pat pajusdavo grėsmę, traukdavosi atatupstas. Pasak jo, F.Kafką „drąskė seksualiniai potraukiai“. Tačiau besimezgant intymesniems santykiams, viengungis rašytojas paniškai sprukdavo į šalį nematydamas kitokios išeities. Meilė ir literatūra nuolat susipindavo M.Brodo ir F.Kaftkos gyvenime.
Mylimosios laiškai pranyko
Vieno žymiausių XX amžiaus rašytojo F.Kafkos asmenybės dvilypumą atspindi ir M.Jesenskai parašytas jo laiškas: „Esi teisi priekaištaudama dėl mano elgesio. Vienoje – dėl to, kad jis kilo iš baimės. Baimė iš tiesų yra keista, aš nežinau jos vidinių dėsnių, visa, ką žinau, yra tai, kad jos ranka gnaužia mano gerklę, tai išties saubingas dalykas, kurį patyriau ir kada nors dar patirsiu“.
Rašytojas M.Brodui prisakė po jo mirties sunaikinti visus laiškus, dienoraščius, nebaigtus kūrinius. Tačiau artimas draugas, suvokdamas F.Kafto palikimo svarbą, didžiąją dalį jo paliktų rankraščių, epistoliarinį archyvą išsaugojo. Tarp jų yra ir keli šimtai F.Kafkos laiškų M.Jasinskai, vėliau sugulę į knygą. Po daugelio metų publikuoti ir F.Bauer seife saugoti F.Kafkos laiškai jai.
Bendraudamas su moterimis F.Kafka nė nebandė slėpti vienokių ar kitokių savo ryšių su kitomis damomis. Kaip draugystę su rašytoju vertino M.Jasinska, ką ji galvojo, ar troško iš jo ko nors daugiau? To jau nesužinosime, nes visi čekei F.Kafkos rašyti laiškai dingo arba buvo sunaikinti.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse prieš Vokietijoje galvą keliantį nacionalsocializmą kovojusi M.Jasinska (1896–1944) kalinta ir numarinta Ravensbriuko konclageryje. Tvirtos moters rezistentės publicistikoje atsiskleidžia jos požiūris į nacizmo grėsmę, kultūrą, socialinius pokyčius. Talentinga vertėja Milena prisidėjo prie F.Kafkos kūrybos pažinimo Čekijoje.
Scenoje – kalba su šmėklomis
Kai išliko tik F.Kafkos laiškai, o jo svajonių moters M.Jasinskos mintis, jausmus, vizijas gaubia paslaptis, efemeriški, beveik vien spektaklio kūrėjų vaizduote varomi poros santykiai tampa intriga. Kokie jie buvo iš tikrųjų arba galėjo būti? Atsakymo į šį klausimą Klaipėdos teatro scenoje ieško net šešios aktorės. Visos jos – pagrindinės pastatymo herojės Milenos antrininkės.
Režisierė ir dramaturgė L.Kutkaitė nesiekia dokumentiškai atkurti M.Jasinskos ir F.Kafkos ryšių: „Tai savotiškas mylėjimasis su šmėklomis – kalbama apie tai ko nėra, kas niekada iki galo neegzistavo. Mane labiausiai sudomimo F.Kafkos laiškų formatas ir tas faktas, kad jų chronologiją be datų ir detalių vėliau sudėliojo redaktoriai, atlikę tam tikrą „vertimą laike“. Tokį, kuris ir piktina, ir žavi. Mes žmonių santykius vertiname iš to, kas niekuomet nėra tikslu“.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo mokinei L.Kutkaitei pasaulinio garso rašytojo epistoliarinis palikimas – aikštelė teatro magijai skleisti. Spektaklis, pasak jos, gimsta iš improvizacijų, lyg atvirlaiškių, kuriuos aktoriai siunčia per savo kūnus: „Galbūt jie skirti Milenai, galbūt kiekvienam, kuris myli gyvenimą tokį, koks jis yra. Bet turbūt labiausiai tiems, kurie žino, ką reiškia būti vieniems, kai yra apsupti žmonių, tiems, kurie geba išlikti drąsūs, gyventi toliau“.
Milenos vaidmens atlikėjos džiaugiasi režisierės suteikta laisve kurti kartu, skaitant F.Kafkos laiškus, imituoti, spėlioti, šėlti, vaizduotėje savaip dėlioti M.Jasinskos paveikslą, kurį žiūrovai galbūt suvoks dar kitaip. Persikūnijusioms į Mileną aktorėms teko užčiuopti ir F.Kafką, teisingiau, gaudyti šešėlį, nes viskas – tik jų emocijos, nuomonės, atsispindinčios vaidyboje.
Milenos vardu – kūrėjų laiškai
L.Kutkaitė spektaklio „Milena“ idėją vertina kaip savotišką teatrinį eksperimentą, bandymą „nusipurtyti nuo savęs F.Kafką“, suvokiant, jog tokia siekiamybė išties nelengvai įgyvendinama užduotis ir režisierei, ir aktorėms: „Kaip nuo savęs nupurtyti tarsi dulkes nuo drabužio tai, ką manaisi mylinti? Kaip tai padaryti, kai visas pasaulis tave žino dėl to, kad jis tau rašė laiškus?
Aktorę Digną Kulionytę, kaip ir kitas Milenos vaidmens atlikėjas, F.Kafkos laiškai nuteikė įvairiems apmąstymams: „Juos skaitant, mintyse kuriant įvairias situacijas, repetuojant, pagalvodavau, jog tam tikrus jausmus ir epizodus pati jau esu išgyvenusi. Scenoje mes visos esame skirtingos, bet kai viską filtruojame per save, atrandamos bendros vienijančios patirtys, atspirties taškai, kuriuose susitinkame. Milena ne viena, aš ne viena, mes visos ne vienos“.
Viename laiške F.Kafka užsiminė apie jo kūrinio vertime pastebėtus netikslumus. Ši frazė, cituojama dar vienos Milenos vaidmens atlikėjos Aistės Zabotkaitės, jai – tarsi spektaklio raktas: „Kai parašytus laiškus išsiunčiame, mūsų versija jau nebegzistuoja, gavėjai juos skaitydami, anot F.Kafkos, bendrauja su šmėklomis. Milenos laiškų nėra, mes jos vardu rašome savo laiškus. Mūsų požiūriai gal ir klaidingi, bet jų nėra su kuo palyginti. Tuštuma – palanki terpė kūrybai“.
Niekas iki galo nežino tiesos
Pristatydami spektaklį „Milena“ spaudos konferencijoje kūrėjai įspėjo, jog žiūrovai šįkart turės labiau susikaupti matydami kitokią, su teatro meno tarpdiscipliniškumu siejamą dramaturgiją – personažai keisis, išgyvens virsmus. Pagal aktorių, o ne klasikų žodžius sukurtas tekstas lengviau suvokiamas, tačiau veiksmas pakilęs virš realybės, visi atsakymai ant lėkštutės nepadedami.
„Žmonės visada trokšta legendų, autoritetų, jų vardai ilgainiui apsipina galbūt ir netikromis, išgalvotomis istorijomis. Niekas iki galo nežino visos tiesos. Scenoje šalia manęs bus dar penkios tą patį vaidmenį kuriančios kolegės. Kiekviena skaptuos savąją Milenos, o gal ir F.Kafkos skulptūrą...“, – intriguojančią sezono pradžią žada aktorė Justina Vanžodytė.
Klaipėdos dramos teatras. Spektaklio „Milena“ premjera 2025m. rugsėjo 12–13-14 dienomis.
Režisierė ir dramaturgė Laura Kutkaitė, scenografė Paulina Turauskaitė, choreografė Agnietė Lisičkinaitė, kostiumų dailininkė Liucija Kvašytė, kompozitorius Arturas Bumšteinas, garso režisierius Edvinas Vasiljevas, vaizdo menininkas Eitvydas Doškus, šviesų dailininkas Dainius Urbonis, vaizdinės medžiagos titrų dizaineris Jurgis Griškevičius, režisierės asistentas ir asistentas dramaturgijai Alius Veverskis, tekstus iš anglų kalbos vertė Dovydas Grajauskas.
Milenos vaidmens atlikėjos: aktorės Toma Gailiutė, Eglė Jackaitė, Digna Kulionytė, Samanta Pinaitytė, Justina Vanžodytė, Aistė Zabotkaitė.