Kviesdamas klausytojus švęsti savo gyvenimo sukaktį kartu, garsusis dainininkas paruošė jiems dovaną: parengė iki tol jo nedainuotą Kavaradosio partiją ir drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, dviem elitiniais Lietuvos chorais ir puikių solistų ansambliu pakvietė į du išskirtinius „Toskos“ koncertinius atlikimus, kurių vienas įvyko prieš keletą savaičių uždarant Pažaislio muzikos festivalį (E.Montvidas yra jo meno vadovas), o kitas nuskambėjo rugsėjo 19-ąją atidarant naują Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų sezoną.
Tai išties buvo dovana. E.Montvido atlikimas ne tik leido mėgautis populiariomis arijomis „Recondita armonia“ ir „E lucevan le stelle“, kurias drąsiai galėtume priskirti žinomiausių itališkų arijų dešimtukui, bet ir kaskart solistui uždainavus, muzikinis sceninis vyksmas įgaudavo aukštesnį emocinį tonusą. Ne veltui „Toskos“ atlikimą vainikavo ilgos ovacijos ir netylantys šūksniai „bravo“.
Be abejo, jie buvo skirti ne tik vakaro kaltininkui. Kitus pagrindinius vaidmenis atliko aksominio tembro sopranas, Lietuvoje karjerą kurianti ukrainiečių solistė Kseniya Bakhritdinova (Toska) bei mūsų šalį plačiai pasaulyje garsinantis charizmatiškasis baritonas Kostas Smoriginas, kuris tądien buvo pagerbtas ir Kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Scenoje taip pat girdėjome jaunosios kartos bosą Jorį Rubinovą (Andželotis), patyrusius scenos meistrus – baritoną Arūną Malikėną (Zakristijonas) ir tenorą Mindaugą Jankauską (Spoleta). Dainavo berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vad. Vytautas Miškinis) – Piemenėlio partiją atliko diskantas Aleksandras Kunskis – bei Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas).
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų sezono atidarymas su „Toska“ tapo ir tam tikru ženklu – nuoroda, jog Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savo repertuare (ir toliau) skirs ypatingą dėmesį operai. Dar šį pusmetį išgirsime Giuseppe Verdi „Makbetą“ su Asmik Grigorian ir E.Montvidu, o žiemą LVSO koncertų salėje nuskambės Richardo Wagnerio „Lohengrinas“, kuris pradės ambicingą R.Wagnerio vėlyvųjų operų atlikimo ciklą.
Pagrindinę partiją ir vėl dainuos E.Montvidas, o jo scenos partnere taps Vida Miknevičiūtė: įdomu, kad šiuos solistus netiesiogiai susiejo būtent „Toska“ – solistų parengti debiutai skirtinguose koncertiniuose atlikimuose. Vienas vyko žiemą, kai pirmieji Vilniuje išgirdome V.Miknevičiūtės dainuojamą Toską Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvykusiame operos atlikime, kitas – dabar Pažaislio muzikos festivalyje ir LVSO koncertų salėje nuskambėjęs E.Montvido debiutas Kavaradosio vadmeniu.
Šie metai apskritai pažymėti G.Puccini „Toskos“ – mat lygiai prieš 125 metus (1900-aisiais) įvyko operos premjera Romoje. Romos operos teatre praeitą sezoną netgi buvo rodomas istorinis „Toskos“ pastatymas su rekonstruotais premjeriniais 1900 m. kostiumais ir dekoracijomis. Tiesa, jame dainavo, deja, Vakaruose vis dar garbinama Ana Netrebko, kurios pasirodymai kaip tik šiomis dienomis Londono karališkojo operos teatro „Toskoje“ sukėlė aštrias ir plačiai nuvilnijusias Ukrainą palaikančių visuomenininkų reakcijas.
Taip sutapo, kad Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro „Toskoje“ dainuoja sopranas iš Ukrainos K.Bakhritdinova. Nors ši Londono ir Vilniaus „Toskų“ opozicija yra atsitiktinė, tačiau sugretinus šiuos du faktus neišvengiamai išryškėja politinis aspektas.
Tai, kad vienoje svarbiausių mūsų scenų dainuoja tėvynėje puikią karjerą dariusi, Ukrainos nacionalinėje operoje pagrindines partijas kūrusi solistė, de facto parodo, kad mes pripažįstame, vertiname ir palaikome dainininkės šalyje puoselėjamą aukšto europinio lygio kultūrą.
Kaip skambėjo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro „Toska“? Solistų ansamblis buvo nepriekaištingas. E.Montvidas dar kartą įrodė savo profesionalumą – viskas, ko jis imasi, atliekama aukščiausiu meistriškumo lygiu. Ne veltui dainininkas yra pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Tiesa, perfrazuojant Naująjį Testamentą (apaštalo Pauliaus laišką), visi apdovanojimai būtų tik „žvangantis varis ir skambantys cimbolai“, jei scenoje negirdėtume tos muzikinės ir interpretacinės įtaigos, kuri nuolat laimi E.Montvidui nuoširdžią publikos simpatiją.
Jo sceninis duetas su K.Bakhritdinova buvo organiškas – jiedu derėjo ir vokaliniu tembriniu požiūriu. K.Bakhritdinovos balsas minkštas, plataus diapazono, su ryškiomis, bet neforsuojamomis viršūnėmis ir giliu apatiniu registru. Jos atlikimą galima apibūdinti kaip itin pagarbų kompozitoriaus partitūrai ir atidų dirigento mostui.
Muzikalumu ir jautria emocine išraiška publiką sužavėjo K.Bakhritdinovos ir E.Montvido atliekamas pirmojo veiksmo Toskos ir Kavaradosio duetas, dramatiškumu pasižymėjo scenos su K.Smorigino dainuojamu Skarpija antrajame operos veiksme, o ypač jaudinamai solistė atliko garsiąją Toskos ariją „Vissi d’Arte“.
Piktavalis Romos policijos viršininkas baronas Skarpija, kuris suima politinio bėglio Andželočio draugą dailininką Marijų Kavaradosį ir šantažu siekia jo mylimosios, garsios Romos dainininkės Florijos Toskos prielankumo (veiksmas vyksta 1800-aisiais), – vienas ryškiausių baritono repertuaro vaidmenų.
G.Puccini taip meistriškai ir sumaniai sukūrė šį muzikinį personažą, kad išgirsti prastai dainuojamo Skarpijos beveik neįmanoma. O K.Smorigino dainuojamas Skarpija buvo ypač įtikinamas – pirmiausi dėl muzikalaus atlikimo. Gražaus tembro, per visą diapazoną skambumą išlaikantis K.Smorigino balsas bei sceninė įtaiga kone tobulai įkūnijo G.Puccini interpretacijos idealą.
Muzikinė visuma buvo išmintingai ir kryptingai vedama patyrusios maestro G.Rinkevičiaus rankos. Opera nuskambėjo be kupiūrų, tačiau vakaras neprailgo. Gali kilti klausimas, kodėl (ar) verta operos klausytis koncertinėje scenoje, kur nėra dekoracijų, sceninio veiksmo, nėra teatro.
Atsakymą pateikia tokie atlikimai kaip šis, kai visa pilnatve atsiveria muzikos „teatras“: kai girdėdamas ir matydamas puikius solistus, gerai parengtą chorą ir orkestrą, gali netrukdomai sekti garsinį vyksmą ir tiesiog mėgautis G.Puccini muzika. Gaila, kad koncertas nebuvo įrašomas, kita vertus, – tuo vertingesnė unikali ir nepakartojama gyvo atlikimo patirtis.