„Kad mūsų vizija nugulė į plokštelę – didžiulis svajonės išsipildymas. Ten sudėti svarbiausi Čiurlionio kūriniai ir iš Čiurlionio gimusi tėvelio „Sutartinė“. Ši plokštelė – dedikacija mūsų žemei per šeimą“, – sakė viena geriausių pasaulyje dirigenčių vadinama Mirga Gražinytė-Tyla.
Jos ir plokštelę įrašiusių „Baltic Mobile Recordings“ garso režisierių Aleksandros ir Viliaus Kerų autoritetas nemažai lėmė, kad Lietuvos kompozitoriaus darbais susidomėtų „Deutsche Grammophon“.
Beje, pavasarį įvykęs koncertas „Čiurlionio kodas II“, kur Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo M. Gražinytė-Tyla ir pirmąsyk nuskambėjo iš rankraščių rekonstruota originali Čiurlionio „Jūra“, buvo nufilmuotas ir parodytas per „Deutsche Grammophon“ kanalą STAGE+.
Pirmas Lietuvos orkestro įrašas šiame kanale sulaukė didelės sėkmės – pateko į žiūrimiausių trejetuką, ypač sudominęs JAV, Japonijos, Vokietijos auditoriją. Publika ir leidybinė kompanija dosniai žarstė komplimentus atlikėjams ir Nacionalinės filharmonijos salei.
„Tai buvo „Jūros“ piešinys, kurį Čiurlionis užrašė. Nepridėtas joks instrumentas, kurio Čiurlionis neplanavo, neiškirptas joks taktas. Genialus kompozitorius nerašė tempų ir dinamikos. Jis nubraižė viziją ir tikėjosi, kad kodus iššifruosim patys. Nardant po tas „Jūros“ gelmes man aiškėjo, kodėl buvo daryta begalė pakeitimų.
Šis kūrinys – labai rimtas iššūkis. Yra daug lėto tempo vietų, jas repetuoti visada išbandymas. Suvesti tuos šviesos pasaulius, kuriuos Čiurlionis bandė užrašyti, tą meditaciją, ypatingus stebuklus, vaizdinius – nuostabi užduotis.
Kaip tai pakeis lietuvių muzikos istoriją ir nuomonę, kiek Čiurlionis mokėjo orkestruoti ar nemokėjo? Aš manau, kad jis buvo fantastiškas orkestruotojas, tas iš karto pasimato suradus reikiamą balansą praktiškai visur“, – prieš koncertą kalbėjo dirigentė.
Įrašant „Jūrą“ ypatingą kūrybinę atmosferą juto ir garso režisieriai. „Išgyvenome stebuklą: kiekvienam muzikantui rūpėjo kiekviena nata. Mirga kaip baltą lapą atvėrė neredaguotą partitūrą, o jame paveikslą tapė kiekvienas atlikėjas. Tas justi klausant kūrinio“, – prisiminė A. Kerienė.
„Jūros“, kurią rekonstravo graikų muzikologas ir kompozitorius dr. Charis Efthimiou, įrašai Nacionalinėje filharmonijoje truko savaitę. Maždaug tiek pat laiko „Baltic Mobile Recordings“ Paryžiuje užtruko įrašyti „Miške“ – kūrinį atliko Prancūzijos radijo filharmonijos orkestras, diriguojamas M. Gražinytės-Tylos.
Tris į plokštelę sudėtus genialiojo Lietuvos kompozitoriaus kūrinius fortepijonui įgrojo pianistė Onutė Gražinytė, R. Gražinio „Sutartinę“ atliko jo vadovaujamas choras „Aidija“ ir jaunieji M. K. Čiurlionio menų mokyklos choristai. Jiems dirigavo pats R. Gražinis.
„Greta profesionalų – Paryžiaus ir Vilniaus orkestrų – skambantys vaikų balsai suteikia įrašams jautrumo, o tai, kad Čiurlionio jubiliejų minime su kelių kartų atlikėjais, pabrėžia jo muzikos tęstinumą. Čiurlionis bus aktualus ir dar po šimto metų“, – sako A. Kerienė.
Plokštelės viršelius puošia M. K. Čiurlionio paveikslai, įdėkle – humanitarinių mokslų daktarės Viktorijos Daujotytės parašytas vinilo ir jo idėjos pristatymas „Gražinių Čiurlionis“ (į anglų kalbą išvertė Lietuvoje gyvenantis poetas ir vertėjas Kerry Shawn Keys).
Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF)KoncertasMikalojus Konstantinas Čiurlionis
Rodyti daugiau žymių