Scenovaizdį sukūrė dviejų Auksinių scenos kryžių laureatas, beveik visų A.Cholinos spektaklių bendraautoris, scenografas Marijus Jacovskis. Kostiumus aktoriams paruošė mados ir siliaus įvaizdžio kūrėja, taip pat pastarųjų metų A.Cholinos kūrybos bendražygė Olga Filatova-Kontrimienė. Spektaklyje šoka teatro baleto trupės šokėjai bei Lietuvos tarptautinės baleto akademijos, ACH teatro jaunimo trupės ir ansamblio „Lietuva“ artistai.
Publika, susirinkusi pamatyti naujo A.Cholinos spektaklio, buvo dar kartą pakerėta choreografės išmonės, talento, gebėjimo atskleisti ir pasakojamos istorijos gelmę, ir atlikėjų kūrybines bei technines galimybes.
Po premjerinių spektaklių sužavėti žiūrovai dalijosi įspūdžiais: „Jausmai išreikšti puikiai: santykiai, meilė, pyktis. Šokėjai tikri šaunuoliai,“, „Nors pabaiga tragiška, visas baletas palieka šviesų įspūdį. Labiausiai patiko pati choreografija“, „Viskas tilpo judesyje ir ekspresijoje. Labai stiprus įspūdis, labai patiko!“, „Lūkesčiai pasiteisino su kaupu, gera emocija, ir šokiai, ir žmonės labai gražūs“, „Jaudinanti spektaklio estetika – A.Cholina primena ir įtikina, kad grožis tikrai išgelbės pasaulį“.
Kauno valstybinis muzikinis teatras šio pastatymo premjerą paskyrė Lietuvos baleto 100-mečiui. Būtent Kauno scenoje, Valstybės teatre, 1925 m. gruodžio 4 d. savo veiklą pradėjo profesionalus lietuvių baletas, pakvietęs to meto publiką į Leo Delibes'o baleto „Kopelija“ premjerą.
Jubiliejaus progai skirtą naująją „Karmen siuitos“ versiją istorinėje Kauno scenoje choreografė A.Cholina laiko išbaigtu kūriniu. Pasak jos, grįžimas prie šios istorijos suteikė galimybę tobulinti choreografinius sprendimus ir pateikti brandesnį požiūrį į šį legenda tapusį siužetą.
„Karmen istorija – tai kūrinys, kurį statydama, nevalingai ir stipriai tapatinausi su pačia Karmen, nes man labai artima jos elgesio prigimtis – gyventi čia ir dabar, mylėti visa širdimi, niekam, niekada neatiduodant brangiausio – savo laisvės. Savo kūrybos kelyje vis sugrįždavau prie šios temos, nes niekada iki galo nebuvau patenkinta rezultatu.
Bandydavau ją „atrakinti“ vėl ir vėl, kol suvokiau, kad pagrindinis šios meilės istorijos personažas yra jaunas kareivis Chozė, įsimylėjęs gaivališkąją Karmen, sujaukusią jo orientyrus apie tyrą meilę. Todėl dabar, po dvidešimt šešerių metų, sukeitus akcentus, papildžius šią istoriją Chozė mylimosios Mikaelos personažu ir pavertus spektaklį Chozė meilės tragedija, išaukštindama vyro gebėjimą mylėti, jaučiu, kad spektaklis pagaliau išsipildė…“ – apie šį savo pastatymą sakė kūrėja ir papildė: „Tai yra vaidmenų spektaklis, kuriame patiems šokėjams įdomu dirbti – jie kuria konkrečius vaidmenis, o kai reikia – šoka kordebalete. Spektaklyje sau būdinga maniera aš pasakoju istoriją, kuri, tikiuosi, palies žmonių širdis: šiandien daug kas stato „kažką“, nes statyti istoriją yra sudėtinga.“
A.Cholina dar 1999 m. pirmoji pasaulyje išplėtojo G.Bizet–R.Ščedrino „Karmen siuitą“ iki ilgametražio spektaklio ir parodė jį Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre „Karmen siuita“ taip pat statoma kaip ilgametražis spektaklis. Čia choreografė naudoja papildomus muzikinius fragmentus iš G.Bizet operos bei flamenko stilistikos ir mušamųjų instrumentų intarpus.
Spektaklio muzikinės partitūros ypatybes apibūdino spektaklio muzikinis vadovas J.Geniušas: „Karmen-siuita“ skamba gal 40 minučių. Tokiu atveju vakarui teatre užpildyti reiktų statyti šalia dar vieną baletą, kas dažnai ir yra daroma. Tačiau Anželikos mintis buvo tam tikrose vietose praplėsti skambesį logiškais pakartojimais, intarpais mušamiesiems instrumentams. Taip pat ji įvedė labai svarbų Mikaelos personažą, jos muzikinė tematika neįtraukta į R.Ščedrino siuitą. Taip radosi papildomų numerių – Mikaelos arija bei Mikaelos ir Chozė duetas, aranžuoti dirigento Jono Janulevičiaus. Taip pat nutarėme pridėti labai populiarų ir reikšmingą operos „Karmen“ numerį – Segidiliją, jį R.Ščedrino stiliumi aranžavo dirigentas Martynas Staškus. Taigi, spektaklį išplėtojome remdamiesi jau turima medžiaga.“
J.Geniušas užsiminė apie ypatingą A.Cholinos muzikalumą ir atkreipė dėmesį į režisierės gebėjimą įsigilinti ir visiškai panaudoti muzikinę spektaklio medžiagą.
Ištikimieji A.Cholinos talento gerbėjai žino, kad tai ne pirmasis ir net ne antras kartas, kai režisierė stato „Karmen“, ją vis akino mintis, kad dar ne viskas pasakyta, kažko dar trūksta, todėl tragedija ieškojo baigtinio varianto choreografės pasąmonėje. Šį kartą matomas kardinaliai pasikeitęs Anželikos požiūris į legendinį pasakojimą, kuriame svarbus tampa ir Chozė. Ar tai reiškia, kad A.Cholina pagaliau atrado trūkstamą dalelę? Tai įmanoma sužinoti tik pamačius spektaklį.
Beje, kalbant apie fatališkosios Karmen pasirodymus Kauno muzikinio teatro scenoje, tai trečias skirtingo muzikinio žanro spektaklis, per pastarąjį dvidešimtmetį: 2005 m. rampos šviesas išvydo G.Bizet opera „Karmen“, 2015 m. – F.Wildhorno miuziklas „Karmen. Viva amor!“ ir dabar, 2025 m., – šokio spektaklis, o istorija vis traukia auditorijos dėmesį.
Šį rudenį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre išleistame šokio spektaklyje „Karmen“ pagrindinius vaidmenis parengė ir premjeriniuose spektakliuose šoko: Karmen – May Jean Teo, Stefanija Nosovaitė, Miglė Borodičaitė, sukūrusios tris skirtingas šios herojės charakteristikas, sau būdingomis spalvomis Chozė personažą nutapė Martynas Čiučiulka ir Valerijus Osadčenko, ryškus ir Eskamiljas – Deividas Dulka, švelnios, skausmingai lyriškos Mikaelos – Laura Kaljunen, Auksė Mikalajūnaitė, Nijolė Seriožnikova, Mersedesa – Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Justina Vitkutė, intriguojančią kontekstinę atmosferą kūrė Fabriko šeimininkės Viktorija Miliauskienė ir Petra Karina Hirvi, Cuniga – Romanas Zavgorodnis, taip pat visi teatro baleto trupės artistai, Lietuvos tarptautinės baleto akademijos ir ACH teatro jaunimo trupės artistai bei ansamblio „Lietuva“ šokėjai.
Už Karmen istorijos atsiradimą galime dėkoti gerai žinomam prancūzų rašytojui ir originalios novelės autoriui Prosperui Mérimée (1803–1870). Rašytojas buvo didelis kelionių ir kitų šalių kultūrų mėgėjas, tam tikrais atvejais netgi tyrėjas, todėl tikėtina, kad jo fantaziją galėjo paveikti žinomos ispanų damos papasakota istorija apie kareivį, pamilusį merginą ir dėl meilės išklydusį iš doros kelio, ir 1845 m. paskatinusi naujos novelės atsiradimą.
Dar neišdilus P.Merimée atminimui kūrybinę estafetę iš jo 1875 m. perėmė prancūzų kompozitorius G.Bizet (1838–1875), kuris novelės siužetu sukūrė dažniausiai pasaulyje statomą operą „Karmen“.
Tiesa, G.Bizet istoriją šiek tiek keitė: novelėje Karmen pragmatiška aštrialiežuvė vagilė, siekianti tiesiog išgyventi, o operoje ji tapo kerinčia „femme fatale“. Aišku, žiūrovai pirmą kartą pamatę tokį realizmo persunktą spektaklį, šiurpo, bet jų nuomonė greitai pasikeitė ir netrukus opera išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Legendinę ir pasaulyje plačiai pripažintą baleriną Mają Pliseckają (1925–2015) kerėjo šios herojės gyvenimas ir tragiška lemtis. Balerinos noras šokiu atkurti jos gyvenimą scenoje įkvėpė jos vyrą kompozitorių R.Ščedriną (1932–2025) parašyti muziką pagal G.Bizet operos pagrindines temas. Taip 1967 m. atsirado „Karmen-siuita“, kurią R.Ščedrinas pavadino „Bizet muzikos laisva transkripcija styginiams ir mušamiesiems“.
Kompozitoriaus įsitikinimu, G.Bizet muzika apibendrino literatūrinį Karmen įvaizdį – apie ją nebemąstoma be nuostabių operos melodijų, todėl jam kilo mintis sukurti siuitos formos transkripciją.
„Teko spręsti, kokie simfoninio orkestro instrumentai galėtų įtikinamai kompensuoti operoje reikšmingą žmogaus balsą ir kokiais pavyktų geriausiai atskleisti G.Bizet muzikos choreografiškumą. Pirmuoju atveju geriausiai užduotį išsprendė styginiai, antruoju – mušamieji instrumentai. Taip radosi gan originali siuitos partitūros orkestro sudėtis: styginiai ir mušamieji...“ – po kūrinio premjeros dar 1967 m. pasakojo kompozitorius.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre spektaklio metu mušamaisiais instrumentais gyvai groja net penki muzikantai, vienas jų – žinomas džiazo atlikėjas Arkadijus Gotesmanas.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre šokio spektaklį „Karmen“ dar galima pamatyti spalio 8, 9, 23 dienomis.