Likus savaitei iki bendro klaipėdiečių ir A.Areimos teatro (AAT) spektaklio premjeros KDT vadovybė staiga pranešė, kad ji neįvyks – tarp 42 metų A.Areimos ir vieno aktoriaus įvyko konfliktas.
„Buvo panaudota fizinė jėga. Vakarinė repeticija nedelsiant sustabdyta, įvykį užfiksavo policija. Nukentėjusio aktoriaus neįvardijame saugodami jo privatumą, siekdami netrikdyti tyrimo. Teatras griežtai netoleruoja bet kokių agresijos apraiškų, darbas su šiuo režisieriumi nutraukiamas“, – pranešė teatro atstovai.
Ištikimiems gerbėjams teatras pasiūlė nemokamą kompensaciją – parodė ištraukas iš nebaigto spektaklio. Net ir etiudinę „Ričardo III“ versiją publika pasveikino aplodismentais.
Žiūrovams, iš anksto įsigijusiems beveik 30 eurų kainavusius bilietus, pinigai bus grąžinti. KDT vadovybė, regis, dar galutinai neapsisprendė dėl šio spektaklio likimo – tebevyksta konsultacijos.
KDT atstovai teatro chuliganu praminto A.Areimos poelgio plačiau nekomentuoja, bet iš kalbų užkulisiuose galima numanyti, kad režisierius išties pasikarščiavo – per repeticiją nuspyrė nuo kėdės neįtikusį aktorių, paskui gainiojo jį po sceną.
Visa reikiama informacija perduota policijai. Tyrėjams nebus sunku išnarplioti įvykio aplinkybes – repeticijos prieš premjerą filmuojamos.
Teatralai gūžčioja pečiais
„Policiją iškviečiau aš. Tai ne mano vienos, o visos komandos sprendimas. Manau, reaguota tinkamai – pareigūnai tiria smurto prieš mūsų kolegą atvejį. Ligoninės priimamajame jį apžiūrėję medikai sveikatai pavojingų sužalojimų nenustatė.
Šiuo metu aktoriaus fizinė būklė gera, bet jis patyrė psichologinį sukrėtimą“, – incidentą prisiminė KDT laikinoji direktorė Dovilė Benetienė.
Sprendimas nutraukus koprodukcijos sutartį su A.Areimos teatru nerodyti spektaklio, anot D.Benetienės, nebuvo skubotas ir vienasmenis: „Ne taip lengva vienu mostu atsisakyti projekto, į kurį buvo sudėta daug darbo ir vilčių. Tarėmės su aktoriais, teiravomės, ką mano Kultūros ministerija – teatro steigėja. Tai nebuvo spontaniška, neapgalvota mintis.“
KDT meno vadovas Gintaras Grajauskas, kuris ir pats yra dramaturgas, sunkiai rinkdamas žodžius vertino susiklosčiusią situaciją: „Ji labai bloga ir smarkiai netikėta. Teatruose prieš premjeras tvyro beprotiška nervinė įtampa.
Normalūs žmonės net įsivaizduoti negali, kokia tai kibirkščių zona. Padorumo ribos paprastai nėra peržengiamos, o dabar įvyko tai, kas įvyko.“
Gūžčiojo pečiais ir aktorius Jonas Baranauskas: „Visi mes šiuo metu esame šokiruoti, nuliūdę, sumišę, išgyvename psichologinį šoką.
Panašių incidentų mūsų teatre niekada nebuvo, net vyresniosios kartos aktoriams neteko ko nors panašaus patirti.“
Spektaklio „Ričardas III“ pastatymui skirtas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas, iš Kūrybinės veiklos skatinimo programos gauta 48 tūkst. eurų. Ar vietoj numatytos premjeros dukart parodyti etiudai bus laikomi atliktu darbu? Ar nereikės šių lėšų grąžinti finansuotojams?
Nesusitvarkė su emocijomis
„Bendradarbiavimas su A.Areimos teatru nutrauktas, režisieriui atlygis nebus mokamas. Mūsu kūrybos komanda, aktoriai kategoriškai nesutinka toliau dirbti su juo“, – pažymėjo G.Grajauskas.
Po šio įvykio su A.Areima bendravę teatro vadovai tvirtino, kad jis apgailestavo dėl incidento, sielojosi, atsiprašė.
Auksiniam scenos kryžiui ne sykį nominuotas režisierius išpuolio prieš aktorių neteisino, bet mintis dėlioja kiek kitaip: „Niekas man net neleido atsiprašyti, dabar yra daug teisuolių, kurie rengia teismus iš karto. Tegul Dievas ir institucijos mane baudžia, o ne jie.“
Net ir pripažinęs kaltę režisierius smurto proveržio priežasčių logiškiau nepaaiškino: „Nežinau, įtampa, emocijos. Negaliu pats susitvarkyti su savo emocijomis. Mano karjera baigta, ne toje kartoje gimiau“, – liūdnai kalbėjo A.Areima.
Nukentėjo vos pusmetį Klaipėdos dramos teatre dirbantis jaunas aktorius.
Gal ir jis buvo peržengęs ribas? A.Areima apie tai užsiminė aptakiai: „Prieš kelias savaites prašiau jo išeiti – negalėjo padaryti, ko reikia. Bet jis man pareiškė: „Ateik, parodyk pats, suvaidink geriau.“
Tokių žodžių režisieriui negalima sakyti. Didžiausia mano klaida, kad suteikiau jam antrą galimybę.“
Repeticijų pradžioje A.Areima iš tikrųjų buvo atsisakęs vieno klaipėdiečio aktoriaus, tada jam pasiūlytas kitas.
Anot G.Grajausko, teatruose tokia praktika įprasta: „Mes juo neabejojame – talentingas, darbštus, tikrai nekonfliktiškas. Tiesa, būta vieno susikirtimo nekeliant balsų. Aktorius sakė, kad viskas susitvarkė – rado bendrą kalbą su režisieriumi. Galbūt ne viską iki galo žinojau.“
Veikiausiai labiau psichologinę traumą nei brutalų fizinį smurtą patyręs jaunas aktorius plačiau kalbėti apie spektaklio premjerą sugriovusį jo konfliktą su A.Areima atsisakė: „Dar ne laikas. Nė kiek nesijaučiu kaltas dėl to, kas įvyko repeticijų scenoje. Ir nusileisti neketinu – savo garbę ir orumą aš pasirengęs ginti teisme.“
Kolegos stojo į nukentėjusiojo pusę.
A.Areimos teiginius, kad šiandieninė aktorių karta kitokia – gyvena užsisklendusi savo burbuluose, atsainiai žvelgia į darbą teatre, nepasirengusi, nenori arba tiesiog negeba siekti maksimalių kūrybos rezultatų, o tik vaidina teisuolius, kurie, kaip viduramžiais, neva nusiteikę apmėtyti akmenimis kitus, KDT atstovai vertina kaip režisieriaus interpretacijas.
„Negali visur būti geriausias. Jei viename vaidmenyje pasirodai silpniau, tai dar ne priežastis spardytis, kumščiuotis ar kitaip smurtauti“, – įsitikinusi aktorė Simona Šakinytė.
A.Areima apgailestauja ne tik dėl savitvardos stokos, bet ir dėl spektaklio ateities: „Galėtų jį rodyti ir be manęs, darbas atliktas, įdėta daug pastangų. Mane tegul išmeta, o kūrinį reikėtų išsaugoti.“
Menas nepavaldus smurtui
Netikėtas konfliktas įpūtė prieštaringų atsiliepimų bangą socialiniuose tinkluose.
Vieniems komentatoriams atrodo, kad atšaukti beveik parengtą spektaklį – gėdinga ir ydinga praktika: nepatenkinami žiūrovų lūkesčiai, į orą paleidžiamos kultūrai skirtos valstybės lėšos. Incidentas per repeticiją vadinamas „audra stiklinėje“.
Prisimintas kitas panašus konfliktas, kai A.Areima darbavosi Kauno dramos teatre. Reiklesni vertintojai mano, kad atlaidumas galėtų tapti savotiška indulgencija ir kitiems režisieriams, kurie linkę psichologiškai gniuždyti aktorius. Treti regi kompromisus – A.Areimos kūrinys esą galėtų gyvuoti, jei jis pats per premjerą išėjęs į sceną atsiprašytų.
Linksmesnių plaučių komentatoriai kūrėjams pataria spektaklio „Ričardas III“ afišose, platinamose programėlėse, įrašyti, kad kūrybos procese nebuvo išvengta su A.Areima siejamų nukrypimų nuo teatro etikos normų.
Dalis etiudų versiją išvydusių klaipėdiečių neabejoja, kad po tokios skandalingos „reklamos“ į Klaipėdos dramos teatro repertuarą sugrąžinta W.Shakespeare’o drama rinktų pilnas sales.
* * *
Taikos sutartis galėtų visus paversti laimingais
Egidijus Stancikas, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius
„Apmaudu, kad konflikto žiežirbos įplieskė tiek emocijų Klaipėdos teatre. A.Areima – talentingas naujosios kartos režisierius, šviesaus atminimo Rimo Tumino mokinys. Daug metų pažįstu Artūrą, kurį pats pakviečiau į Kauno dramos teatrą. Dirbdamas režisieriumi jis mūsų teatre sukūrė ne vieną įsimintiną spektaklį. Geba uždegti ir sutelkti aktorius unikaliems rezultatams. Ir paskutinįjį jo darbą „Dviejų Korėjų susijungimas“ pagal prancūzo Joėlio Pomerato pjesę ženklina originalūs režisūros ir scenografijos sprendimai. Jis įvertintas kaip vienas reikšmingiausių pernykščio teatrinio sezono įvykių.
Kuriant spektaklius neretai susikerta kūrėjų nuomonės. Ypač prieš premjeras, dėliojant galutinius akcentus, įtampa paaštrėja. Prieš dešimtmetį paviešintų A. Areimos ir kelių jo bendražygių nesutarimų Kaune dramos teatre neverta turbūt lyginti su tuo, kas įvyko Klaipėdoje. Ankstesnis konfliktas tebuvo kūrybos ginčas – iki agresijos ir smurto neprieita. Tąkart santykiai sureguliuoti – premjera į vyko. A. Areimos, spektaklis suaugusiems ir vaikams „Mechaninė širdis“ įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi.
Konfliktai teatruose nei iš šio, nei iš to neįsiplieskia. Mūsų, vadovų, pareiga, netrikdant kūrybos procesui tuos trikdžius laiku pastebėti, išklausyti skirtingas nuomones, ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią nesutarimams. Režisieriaus ir aktorių nesusikalbėjimą gal iš dalies galėjo įtakoti ir tai, kad pasibaigus buvusio Klaipėdos dramos teatro direktoriaus Tomo Juočio kadencijai, jo pareigos patikėtos tokios patirties neturinčiam laikinajai vadovei. Nelengva rasti dabar tikslų atsakymą, bet faktas, kad laiku nesiimta kūrybos procesą išsaugojančių prevencinių veiksmų, leista konfliktui gilėti ir aštrėti.
Aš pats, ir kaip aktorius, dalyvavaudamas A. Areimos pastatymuose, niekada nepastebėjau, kad režisierius su aktoriais elgtųsi nepagarbiai. Jis pelnė „teatro chuligano“ vardą tik todėl, kad scenoje drąsiai ir nuolat eksperimentuoja, griebiasi nestandartinių, šokiruojančių sprendimų. Galbūt ne visi jį supranta. Legendiniai teatro režisieriai Jonas Jurašas, Jonas Vaitkus aktorius išsunkdavo kaip citrinas. Jie metė tik rezultatą. Bet laikai pasikeitė: šiuolaikinė aktorių karta savo teises išmano kartais geriau nei pareigas arba galimybes.
Šiuo atveju, kažin ar išmintinga atšaukti spektaklį, kuris pretendavo tapti klaipėdietiško „sezono vinimi“. O dabar visi neviltyje: aktoriai, režisierius, vadovai, premjeros nesulaukę žiūrovai. Tarp jų ir mūsų nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Mantas Bendžius – jo sukurtas vaidmuo atspindi makiavelišką Ričardo III kelią į valdžios Olimpą. Gaila...
Galutinis taškas, tikiuosi, dar nepadėtas – visiems būtų tik geriau, jeigu aistroms aprimus nelemto konflikto dalyviai susitaikytų, ambicijas nustumtų į šalį. Baigę beveik parengtą spektaklį, jie dovanotų mums galimybę mėgautis dar vienu talentingu darbu“.