Prieš 120 metų, 1905 m. gruodžio 4–5 d., Vilniuje surengtas pirmasis lietuvių suvažiavimas buvo didžiulės reikšmės įvykis, liudijantis stiprų tautos norą ir valią susivienyti ir siekti Lietuvos nepriklausomybės. Įgyvendindama LR Seimo paskelbtus Didžiojo Vilniaus seimo 120-mečio atmintinus metus, Lietuvos nacionalinė filharmonija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, primins šio istorinio įvykio svarbą.
Amžininkų liudijimu, mintis Vilniuje sušaukti tautos atstovų suvažiavimą kilo Jonui Kriaučiūnui. Pasidalinus idėja su Jonu Basanavičiumi ir Petru Vileišiu, buvo nutarta suvažiavimą šaukti nedelsiant, todėl 1905 m. lapkričio 2 d. į „Vilniaus žinių“ redakciją buvo pakviesta apie 20 iniciatyvių tautiečių, kuriems J. Basanavičius išdėstė sumanymą ir pasiūlė sudaryti organizacinį suvažiavimo komitetą. Į jį buvo išrinkta 15 įvairių politinių pažiūrų šviesuomenės veikėjų, o pirmininko pareigos patikėtos J. Basanavičiui. 1905 m. lapkričio 11 d. „Vilniaus žinios“ išspausdino „Atsišaukimą į lietuvių tautą“, kuriame tautiečiai iš visų valsčių ir parapijų buvo kviečiami atvykti į Vilnių ir gruodžio 4–5 d. kartu aptarti savo krašto, tautos esamą padėtį, nuspręsti, kokiais būdais siekti geresnės ateities.
Deleguoti atstovai susirinko ne tik iš visos Lietuvos, bet taip pat iš Latvijos, Rusijos, Lenkijos ir Ukrainos. Lietuvių atstovų suvažiavimas, netrukus pavadintas Didžiuoju Vilniaus seimu, Miesto salės rūmuose (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija) dirbo dvi dienas. Pagrindinis klausimas, sukėlęs daugiausia ginčų, buvo reikalavimas autonomijos Lietuvai su demokratiškai išrinktu seimu Vilniuje, taip pat priimti keturi pagrindiniai nutarimai, kurie skelbė apie kovą su caro valdžia, reikalavimus, kad valsčiuose, bažnyčiose ir mokyklose būtų vartojama lietuvių kalba, kad mokyklos būtų tautiškos ir jose mokytų žmonių parinkti mokytojai. P. Vileišio spaustuvės išleisti 36 000 egzempliorių tiražu, nutarimai išplatinti po visą kraštą. Juose skelbiami tautos politiniai tikslai bei lūkesčiai padrąsino ir įkvėpė Lietuvos visuomenę tolesnei kovai. Visoje Lietuvoje, ypač Vilniuje, ėmė stiprėti kultūrinė ir visuomeninė veikla. Kūrėsi meno, mokslo, švietimo draugijos, buvo steigiami lietuviški laikraščiai ir lietuviškos mokyklos, rengiami lietuviški vaidinimai, koncertai ir vakarai.
Didžiajame Vilniaus seime iškelta Lietuvos autonomijos idėja buvo įgyvendinta 1918 m. vasario 16-ąją, kai Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“.
Didžiojo Vilniaus seimo 120-mečio minėjimo koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės lietuvių autorių kūriniai – nuo 150-ųjų Čiurlionio metinių žymos (bus atlikta Jurgio Juozapaičio instrumentuota M. K. Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“), pirmosios lietuviškos operos – Miko Petrausko „Birutės“ – atgarsio iki šiuolaikinių kūrėjų opusų. Programą praturtins ir Lietuvos vardą į muzikos istoriją įrašiusio garsaus XIX a. italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchiellli operos „Lietuviai“ („I Lituani“) fragmentai.
Filharmonijos fojė veiks Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta paroda. Joje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai iš rinkinių, saugomų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos nacionaliniame dailės ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose. Parodos kuratorė – Jūratė Gudaitė, architektė – Giedrė Narbutienė, dizainerė – Jurga Karosaitė.
Iškilmingas koncertas, skirtas Didžiojo Vilniaus seimo 120-mečiui, vyks gruodžio 6 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visą LNF 85-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt. LNF 85-ojo koncertų sezono mecenatas – „Norfa“.