Tai patirtis, kuri, pasak mamos Aurelijos Čižauskaitės-Butkaliuk, vis dar sunkiai telpa į žodžius.
„Atvertos durys į du prestižinius kultūrinius renginius praėjusį rudenį – man, kaip mamai, tai vis dar sunkiai suvokiama. Kartais net sunku suprasti, kiek darbo, pastangų ir vidinės disciplinos čia įdėta. Dažnai sakoma – talentas. Tačiau tai tikrai ne vien talentas. Tai kasdienis darbas, disciplina ir nuoseklumas“, – sako Aurelija.
Gabrielė buvo stipriausia
Paryžius šeimai artimas miestas – jie čia lankėsi ne kartą, tačiau šįsyk patirtis buvo visiškai kitokia. „Bastilijos operos mastas yra neįtikėtinas. Sunku net suvokti, kokio dydžio ir svarbos tai erdvė. Kaip tėvams, matant tokius rezultatus, graudulys ima savaime.
Mes šio kelio neperėmėme iš kažkur – savo drąsa, paieškomis ir užsispyrimu patys inicijavome Gabrielės matomumą pasaulyje. Nesame kilminga ar žinoma šeima, kuriai durys atveriamos dėl pavardės ar žinomumo – anaiptol.“
Bastilijos operoje klasikinę muziką atliko vos šeši vaikai iš viso pasaulio. „Iš jų Gabrielė buvo stipriausia. Tačiau man ypač svarbu ne tik rezultatas – pastaruoju metu ji mokosi ne tik dainuoti, bet ir vertinti save kitų kontekste. Tai labai brandus etapas“, – pabrėžia mama.
Pasak Aurelijos, dukra scenoje buvo psichologiškai itin stipri. „Nebuvo nei jaudulio, nei nerimo. Ji jautėsi pasiruošusi, atsipalaidavusi, mėgavosi tuo, ką patiria, ir žinojo, kad padarė viską, kas įmanoma. Tėvams tai – didžiausia dovana ir didžiulė laimė.“
Pasiekė žinia iš Austrijos
Dar būnant Paryžiuje šeimą pasiekė ir kita svarbi žinia – apie įvertinimą Vienoje.
„Tai buvo dar viena didžiulė dovana. Gabrielė Tarptautiniame klasikinės muzikos konkurse varžėsi su suaugusiais, ir nors dėl pagrindinio prizo konkuruoti negalėjo, jai buvo įsteigtas specialus Jaunojo talento prizas.
Sausio 10-ąją vyksime į Austriją, Vieną, atsiimti apdovanojimo. Renginys įvyks Vienos Musikvereine. Kitą vasarą Gabrielė vėl grįš į Niujorko Carnegie Hall, kur atliks naują kūrinį.
Atstovauti Lietuvai tokiose scenose – didžiulė vertybė, likimo dovana“, – priduria mama.
Kaip pasakoja Aurelija, namų ugdymas, sistemingas darbas su pedagogais ir kruopščiai atsirenkami projektai šiandien leidžia Gabrielei klestėti tiek kūryboje, tiek moksluose.
Kryptis – vokalas ir kokybė
Pastaruoju metu Gabrielė didžiąją dalį laiko skiria vokalo tobulinimui.
„Su pedagogais orientuojamės į nuoseklumą, o ne į kiekybę. Pamokos, repeticijos, tikslingai parinktas repertuaras – tai mūsų pagrindiniai įrankiai siekiant užsibrėžtų tikslų. Progresas labai jaučiamas stebint Gabrielės muzikinį kelią“, – sako mama.
Ruduo šeimai tapo ypatingu mėnesiu – jis buvo skirtas džiaugtis reikšmingais pasiekimais.
„Koncertų per šį laiką buvo mažiau, tačiau jie – išskirtinai stiprūs.
Šį rudenį Gabrielė sulaukė itin svarbaus įvertinimo – Kultūros ministras ir Vilniaus miesto meras ją apdovanojo už pasiekimus, o išimties tvarka jai įteiktas ir „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ apdovanojimas. Tai tarsi vainikas ilgų metų darbo“, – pasakoja Aurelija.
Namų mokymas: laisvė, rezultatai ir emocinė branda
Aurelija atvirai dalijasi šeimos sprendimu rinktis mokymąsi namuose. „Gabrielė išlaisvėjo, pasikeitė, atsipalaidavo. Ji nebėra priklausoma nuo griežtų tvarkaraščių ar nuolatinio streso – ji pati jaučia ir žino savo dienotvarkę.
Pasakysiu paprastai: tikslingos pamokos su vienu vaiku suteikia galimybę progresuoti greičiau. Mes tai matome ir tai mus labai džiugina“, – sako mama.
Gabrielė domisi Rytų kultūra, japonų ir korėjiečių kalbomis, lanko Azijos kalbų namus. Tai natūrali ugdymo dalis, padedanti plėsti akiratį.
Ji priduria, kad namų mokymo modelis atnešė visiškai naują ritmą ir daugiau vidinės harmonijos visai šeimai.
Tikslas – lietuviškas kūrinys Niujorke
Gabrielė jau ne kartą įvertinta tarptautiniuose konkursuose. Šį spalį ji dar kartą pelnė „Muzikos talentų lygos“ Grand Prix, yra kviečiama į prestižinius renginius tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.
„Šiuo metu kartu su Gabriele ir pedagogais renkamės kūrinį kitų metų pasirodymams. Paklausiau savęs – kodėl jis negalėtų būti lietuviškas? Manome, kad tai būtų didžiulė pagarba ir atsakomybė – mūsų šalies kompozitoriaus kūrinį pristatyti pasaulinei publikai. O jei tai būtų Balio Dvariono „Žvaigždutė“, juk Gabrielė mokosi Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje. Kaip būtų simboliška...“, – teigia mama.
Kasdienybė, pareigos ir didelės svajonės
Gabrielės dienotvarkė sudėliota taip, kad būtų laiko ir mokslams, ir kūrybai, ir poilsiui. „Po pasirodymų jai patinka skirti kelias dienas sau – pasimėgauti sėkme, pailsėti. Tai labai sveika“, – pasakoja mama.
Tačiau kiekvienas pasirodymas reikalauja didžiulės atsakomybės. „Suknelės, deriniai, repeticijos, konkursai, susitikimai su organizatoriais – tai didelis darbas. Tačiau galimybių pasaulyje yra be galo daug – tereikia jų ieškoti ir nebijoti pasiaukoti.“
Paklausta apie ateitį, Aurelija neslepia, kad dukros karjeros kelias gali driektis ir už Lietuvos ribų.
„Nežinau, ar Gabrielė gyvens Lietuvoje. Manau, kad didelius šansus ji turi užsienyje – ten, kur talentams suteikiamos plačios galimybės siekti svajonių, kur kultūra labiau vertinama ir remiama nei Lietuvoje.“
Gabrielė bręsta ne tik kaip atlikėja, bet ir kaip asmenybė. „Ji labai sąmoninga, kritiška, aiškiai žino, ko nori“, – sako mama.
Dėkoja pedagogams
Šeima itin pabrėžia pedagogų vaidmenį Gabrielės kelyje. „Kai vaikas turi talentą, pedagogai yra viskas. Jie stebi, jaučia, reguliuoja balsą, padeda atrasti tinkamiausią repertuarą. Be jų – niekaip, todėl nuoširdžiai dėkojame mūsų operos perlui Viktorijai Miškūnaitei ir mokytojai Sonatai Kudžmienei“, – tvirtina mama.
„Esame be galo dėkingi kiekvienam, kuris prisideda prie Gabrielės tobulėjimo, ją palaiko ir skatina siekti aukščiausių rezultatų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – apibendrina Aurelija.