Nijolė Sabulytė buvo tapusi vienu iš Klaipėdos dramos teatro simbolių. Ją pažinojo dauguma klaipėdiečių. Spalvinga, ryški asmenybė, kurios visur buvo pilna, – ne tik spektakliuose teatre, bet ir televizijoje, kine, miesto renginiuose. Kupina gyvenimo džiaugsmo ir energijos, savo ugniniais plaukais ir ugniniu temperamentu Nijolė sugebėdavo nušviesti ir pačią pilkiausią dieną.
Lemtis Nijolei neleido sudalyvauti taip jos lauktame jubiliejiniame renginyje – likus keletui dienų iki jo aktorę pakirto staigi liga, jau nebepalikusi jos iki pat mirties.
Aktorė Nijolė Sabulytė gimė 1943 m. lapkričio 2 d. Vilniuje. 1966 m. baigusi Lietuvos konservatoriją, visą gyvenimą vaidino Klaipėdos dramos teatre. 1976–1998 m. dėstė scenos kalbą Klaipėdos universitete (iki 1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai).
Klaipėdos dramos teatre sukūrė daugiau nei šimtą vaidmenų.
Reikšmingiausius vaidmenis sukūrė režisieriaus Povilo Gaidžio spektakliuose: Skaitovė (Just. Marcinkevičiaus Krintančios žvaigždės 1968), Karilė, Daiva (K. Sajos Poliglotas, Abstinentas, abu 1970), Ji (E. Radzinskio Monologas apie vedybas, 1973), Sofija (B. Sruogos Milžino paunksmė, 1974), Vasilisa Karpovna (M. Gorkio Dugne, 1978), Mira (Aldo Nicolajaus Vyras ir žmona, 1981), Zinaida Michailovna (Jaroslavos Pulinovič Elzės žemė, 2017).
Kiti svarbesni vaidmenys: Dorina (Moliere’o Tartiufas 1974, rež. B. Gražys), Marcė (Petras Kurmelis 1976, pagal Žemaitę, rež. A. Žadeikis), Amanda (T. Williamso Stiklinis žvėrynas 1982, rež. R. Vikšraitis), Marija (K. Ostrausko Lozorius 1990, rež. J. Ivanauskas), Kristina (E. O’Neillo Elektrai skirta gedėti 1990), Aldonsa-Dulsinėja (Dale’o Wassermano, Joe Dariono Žmogus iš La Mančos 1993, abiejų režisierius A. Vizgirda), Elžbieta (F. Schillerio Marija Stiuart 1994), Moteris A (E. Albee Tos aukštos moterys 1997, abiejų režisierė R. Steponavičiūtė), Šarlotė Šion (P. Shafferio Leticija ir žolelių trauktinė 1997, rež. A. Pociūnas), Ponia Sotanvil (Ožys 2001, pagal Moli?re’ą, rež. A. Giniotis), Marlenė Dietrich (Thea Dorn MarLenė 2003, rež. S. Poškus), Margret (A. Strindbergo Tėvas 2016, rež. M. Ķimele), Kristijono motina (Kalės vaikai 2018, pagal S. Šaltenį, rež. E. Nekrošius).
N. Sabulytė vaidino Lietuvos kino studijos meniniame filme „Mažos mūsų nuodėmės“ (1979, rež. Henrikas Šablevičius), televizijos serialuose, parengė daug poezijos programų.