„Kai muzika ima gyventi savarankiškai, kai nebevaldau kiekvienos detalės, o klausausi, reaguoju ir kvėpuoju kartu su orkestru ir publika, jaučiu, kad koncertas tikrai pavyko,“ – sako smuiko virtuozė iš Pietų Korėjos B. Kim.
Tarp jos koncertų vietų – tokios prestižinės salės kaip Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Royal Albert Hall“, Berlyno filharmonija ir Niujorko „Carnegie Hall“.
Vasario 27 d. LVSO koncertų salėje B. Kim pasirodys su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Prieš šį koncertą smuikininkė sutiko duoti išskirtinį interviu Lietuvos skaitytojams.
– Bomsori, vasario 27-ąją koncertuosite Vilniuje kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Ar tai bus pirmoji Jūsų viešnagė Lietuvoje?
– Ne, Vilniuje viešėsiu jau antrąjį kartą. Iš pirmosios kelionės turiu labai šiltų prisiminimų, pamenu, kokia šilta buvo publika. Pats miestas atrodė labai jaukus ir gražus, ir tas jausmas po išvykimo mane lydėjo dar ilgai. Nuoširdžiai džiaugiuosi, galėdama sugrįžti į Vilnių ir dar kartą per muziką užmegzti ryšį su šia ypatinga vieta.
Susiję straipsniai
– LVSO koncertų salėje atliksite F. Mendelssohno koncertą smuikui. Kuo Jums asmeniškai šiandien artimas šis kūrinys?
– F. Mendelssohno koncertas smuikui mane lydi nuo pat ankstyviausių mano, kaip smuikininkės, metų. Tai vienas iš tų kūrinių, su kuriais užaugau, tačiau jis niekada nenustoja keistis. Šiandien labiausiai mane traukia jo pusiausvyra, skaidrumas, elegancija ir emocinis nuoširdumas be pertekliaus. Kaupdama gyvenimo patirtį, jaučiu vis gilesnį ryšį su subtiliu muzikos pažeidžiamumu. Po visu jos spindesiu ir virtuoziniu blizgesiu slypi labai žmogiškas, beveik trapus balsas – būtent jį stengiuosi išryškinti, kiekvieną kartą sugrįždama prie šio kūrinio.
– Kada jaučiate, kad koncertas pavyko? Kokius Jūsų vidinius kriterijus jis turi atitikti?
– Man sėkmingas koncertas nėra tobulumo siekis. Jis yra apie nuoširdumą ir ryšį. Jaučiu, kad koncertas tikrai pavyko, kai muzika ima gyventi savarankiškai, kai nebevaldau kiekvienos detalės, o klausausi, reaguoju ir kvėpuoju kartu su orkestru ir publika. Jei nulipdama nuo scenos jaučiu, kad tą akimirką pasakiau muzikinę tiesą, net ir su jos netobulumais, tuomet koncertas įgyvendino savo paskirtį.
– Po studijų Seulo nacionaliniame universitete išvykote studijuoti į prestižinę Juilliardo muzikos mokyklą Niujorke, vėliau gyvenote Europoje. Ar lengva buvo prisitaikyti naujoje kultūroje?
– Ne visada buvo lengva, tačiau tai buvo labai praturtinanti patirtis. Kiekvienas persikėlimas atnešdavo neapibrėžtumo akimirkų, kalbos barjerų ir kultūrinių nesusipratimų. Tačiau kartu šios patirtys išmokė mane savarankiškumo ir atsparumo. Muzika tapo mano nuolatine kalba – tuo, kas jungė mane su žmonėmis net tada, kai žodžiai nepadėdavo.
– Kokie muzikantai ar mokytojai turėjo didžiausią įtaką Jūsų meninei brandai? Kuo pasireiškė ši įtaka?
– Man labai pasisekė, kad studijavau pas mokytojus, kurie pabrėžė ne tik techninį meistriškumą, bet ir smalsumą bei individualumą. Ankstyvieji mentoriai Pietų Korėjoje suteikė man tvirtus pagrindus ir discipliną, o studijos Juilliarde atvėrė mano ausis ir protą platesniam meniniam pasauliui. Ne mažiau svarbūs buvo ir muzikantai, su kuriais teko bendradarbiauti per daugelį metų – dirigentai, kamerinės muzikos partneriai ir orkestro kolegos. Iš jų nuolat mokausi klausymosi, lankstumo ir pasitikėjimo svarbos muzikuojant.
– Kokie kultūriniai skirtumai Jums buvo patys netikėčiausi, prie kurių buvo sunkiausia prisitaikyti?
– Vienas netikėčiausių skirtumų buvo žmonių santykis su laiku ir struktūra. Išmokti prisitaikyti nevertinant ir rasti pusiausvyrą tarp disciplinos ir atvirumo buvo bene didžiausias iššūkis. Laikui bėgant supratau, kad kiekvienas požiūris turi savito grožio.
– Kokiame mieste dabar kuriate savo gyvenimą? Kaip ši vieta veikia Jūsų kasdienio gyvenimo tėkmę?
– Šiuo metu gyvenu Berlyne. Tai tapo vieta, kurioje jaučiuosi ir tvirtai įsišaknijusi, ir įkvėpta. Jaučiu stiprų ryšį su savo korėjietiškomis šaknimis – jos yra esminė mano tapatybės dalis, tačiau kartu save laikau ir pasaulio piliete. Gyvenimas ir darbas skirtingose šalyse išmokė mane, kad tapatybė gali būti daugiasluoksnė.
– Kas Jums svarbiausia Jūsų dienotvarkėje koncertų sezono metu?
– Pusiausvyra. Stengiuosi saugoti laiką sutelktam darbui, bet taip pat ir poilsiui bei psichinei ramybei. Paprastos rutinos, tokios kaip pasivaikščiojimai, tempimo pratimai ar ramios akimirkos vienumoje, padeda man išlikti tvirtai ant žemės.
– Ar po koncerto turite kokių ritualų, kurie padeda atsiriboti nuo scenoje patirtų emocijų?
– Po koncerto man paprastai reikia tylos akimirkos. Mėgstu vaikščioti ir leisti emocijoms natūraliai nuslūgti. Ramus valgis ar paprastas pokalbis su artimais kolegomis ar draugais padeda sugrįžti į kasdienybės pojūtį.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Bomsori Kim griežia F. Mendelssohną“ įvyks 2026 m. vasario 27 d. LVSO koncertų salėje. Dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius. Orkestro generalinis rėmėjas – „Norfa“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.