B. Britteno opera „Vasarvidžio nakties sapnas” Lietuvoje skambės pirmą kartą

„Šįkart teatre – iš tiesų naujas įvykis: pirmą kartą Lietuvoje statoma B.Britteno ne vaikams skirta opera. Tai ženklas, kad judame repertuaro plėtros linkme, pristatydami Lietuvos auditorijai vieną ryškiausių XX amžiaus operos kūrėjų. B.Britteno operos labai dažnai skamba pasaulyje, todėl džiaugiuosi, kad diena, kai galime mūsų visuomenei pristatyti operą „Vasarvidžio nakties sapnas”, atėjo. Lieka palinkėti šiam pastatymui sėkmingo starto ir ilgo gyvenimo”, – pabrėžė LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė. 

„Vasarvidžio nakties sapną” publikai leis patirti lietuvių statytojų komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Stakionis, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Vytautas Narbutas, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, lėlių ir kaukių dailininkė Julija Skuratova, judesio režisierė Elita Bukovska. 

„Britai garsūs savo mąstytojais utopistais: patį utopijos terminą XVI a. išrado britas Thomas More‘as. Du didžiausi XX amžiaus rašytojai utopistai taipogi buvo britai: tai romano „1984“ autorius George‘as Orwellas ir Aldous Huxley, parašęs „Puikų naują pasaulį“. 

Britų mąstymas apskritai labai magiškas. Žymiausias viduramžių burtininkas buvo Merlinas, padėjęs karaliui Artūrui sukurti Apvaliojo stalo idėją. Britai sukūrė ir du didžiausius XX amžiaus maginės fantazijos pasaulius: R.R.Tolkieno „Žiedų valdovą“ ir J.K.Rowling „Harį Poterį“. Todėl iškart buvo aišku, kad kuriame maginės fantazijos, nieko bendra neturinčią su dabartine tendencija kone kiekvienos operos veiksmą perkelti į kokį nors biurą ar viešbutį. 

  W.Shakespeare‘as savo dramose nevengia magijos ir nežemiškų būtybių: jų yra „Audroje“, „Hamlete“, „Makbete“. Ypač svarbus jų vaidmuo „Vasarvidžio nakties sapne“. Oberonas ir Titanija – fėjų ir elfų valdovai, o elfai – šio kūrinio spiritus movens. Tad magija šiame spektaklyje privaloma, burtų lazdelės spektaklyje tikrai bus. Ko nebus – tai politinių ir socialinių nuorodų, nes šio kūrinio tema yra meilė ir skirtingi jos aspektai. O kokiame laikmetyje ta meilė nutinka – visai nesvarbu“, –pasakojo premjeros režisierius G.Varnas.

Vis dėlto kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius neslėpė, kad dirbdamas šiame pastatyme orientavosi į tarpukario laikų eleganciją.  

„W.Shakespeare‘o „Vasarvidžio nakties sapnas“ man visada atrodė ypatingas kūrinys – lyg pasaka, nors ir ne visai. Kažkas labai sapniško, truputį romantiško, paslaptingo, ironiško. Svarbiausia, kad pasaulis scenoje atrodytų gyvas, ne muziejinis, ne statiškas, bet turėtų aiškią estetiką. Todėl man pasirodė logiška šį spektaklį sieti su ketvirtuoju dešimtmečiu. Dažnai kalbame apie tuos laikus kaip apie prarastos elegancijos epochą – tai savotiškas kolektyvinis sapnas apie tarpukario stilių ir kultūrą. Ketvirtasis dešimtmetis turi savo liniją, proporciją, graciją, plaukų bangas, figūrą, net manieras.

Vizualikos atpažįstamumas man buvo svarbus. Ši estetika leidžia sukurti pasaulį, kuris yra ir pažįstamas, ir jau pakankamai nutolęs. Žiūrovas gali jį atpažinti ir perskaityti, bet kartu jis nebeatrodo kasdieniškas. Atsiranda tam tikras sapno atstumas. Man atrodo, šiai operai tai tinka tobulai“, – teigė žymiausias Lietuvos dizaineris. 

„Ši opera – tarsi sapnas. Todėl scenovaizdyje matome baldus, siurrealistiškai kabančius ore aukštyn kojomis, visiškai nefunkcionalius. O dar scenoje yra bokštai, šiek tiek sumažinti, irgi tarsi iš sapno. Nes opera, mano manymu, yra tokia vieta, kurioje turi skleistis žiūrovo vaizduotė. Norėčiau, kad žiūrovas iš spektaklio išsineštų jausmą, kad gyvenimas yra gražus“, – sakė premjeros scenografas V.Narbutas. 

Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Stakionis pabrėžė, kad B.Britteno muzika, kuri labai populiari Anglijoje, Lietuvoje vis dar retas svečias: po 2000-aisiais vaikams skirtos premjeros „Žaiskime operą!“, „Vasarvidžio nakties sapnas“ tampa antrąja kompozitoriaus opera Lietuvos scenoje. 

„Šios B.Britteno operos esmė – realybės ir iliuzijos sąveika. „Vasarvidžio nakties sapne“ nagrinėjama, kad meilė yra paini ir permaininga, ypač jei ji paveikta sapnų ir kerų. Kūrinys kalba apie transformuojančią vaizduotės galią ir tai, kad net sumaištis ir išdaigos gali padėti žmonėms rasti gilesnę tiesą ir ryšį. 

B.Britteno komponavimo stiliui būdingos aiškios formos, melodingumas, lyrizmas, emocingi, ekspresyvūs ir net groteskiški elementai. „Vasarvidžio nakties sapnas“ išsiskiria tuo, kad tai – kamerinė opera, kur muzika sodri ir atmosferiška, su daugybe subtilių linijų, mirgančia instrumentuote ir jautriais harmonijos pokyčiais. Fėjų personažams pasitelkęs arfų, čelestos, vibrafono ir metalofono garsus, kompozitorius kuria nežemiškai skaidrią muziką, todėl spektaklis perteikia magišką nuotaiką. Šioje operoje netgi neturime mišraus choro – turime tik vaikų chorą. Mažieji choristai scenoje įkūnija miško elfus“, – atskleidė LNOBT operos meno vadovas.   

Vaikų choro pagrindą sudaro LNOBT Vaikų operos studijos auklėtiniai, tačiau jame bus ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, ir „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos moksleivių. Jaunieji dainininkai šiai premjerai ruošėsi jau nuo praėjusių metų rudens.   

Operoje girdėsime ir neįprastai didelį būrį operos solistų. Tarp jų – svečiai iš užsienio Lawrence‘as Zazzo, Jelena Kordić, Michaelas Nevilis Gibsonas, o taip pat Lietuvos operos dainininkai Lina Dambrauskaitė, Gunta Gelgotė, Ona Kolobovaitė, Evelina Volodkovič, Vaidas Bartušas, Tadas Girininkas, Liudas Mikalauskas, Steponas Zonys, Rafailas Karpis ir daugelis kitų.