Publika ilgais plojimais lydėjo įvairiausių stilių džiazą – nuo svingo ir bibopo iki etnodžiazo ir „fusion“. Šis kas dvejus metus rengiamas festivalis kaskart nustebina muzikantų kūrybingumu ir augančiu meistrystės lygiu.
Šeštadienį ir sekmadienį (apie penktadienio koncertą informavome anksčiau) savo sugebėjimus scenoje parodė kelios improvizuotojų kartos – nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų iki džiazo veterano, Lietuvos bičiulio gitaristo iš Šveicarijos Heinzo Affolterio.
Susiję straipsniai
Festivalio senbuviai klavišininkas Dainius Pulauskas ir saksofonininkas Kęstutis Vaiginis netikėtai gaiviai pristatė autorinę kūrybą su savo naujais kolektyvais. Klavišininkas sulydė į spontanišką, intensyvią kompoziciją kontrastingas nuotaikas, tembrines spalvas, įvairius džiazo stilius, perteikdamas trio ADA solistų (A. Isojano, A. Gotesmano ir savo) tapatybę armėniškomis, žydiškomis ir lietuviškomis intonacijomis. Meistriški K. Vaiginio palydovai, ypač – izraelietis gitaristas Shacharas Elnatanas, suteikė naują gyvybingą skambesį net jo kūriniams, tapusiems lietuvių džiazo standartais.
Svetur kuriantys tautiečiai – pianistas Domas Žeromskas ir džiazo vokalistė Viktorija Gečytė – nustebino lietuviškais savo programų akcentais. Šviesų, harmoningą džiazą kuriantis Domas aranžavo savo stiliumi kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės giesmę „Iš tavo rankos, Dieve“, išeivijos kompozitoriaus Juliaus Gaidelio „Lietuviškos rapsodijos“ fragmentą, o bisuodamas su savo kvartetu improvizavo Giedriaus Kuprevičiaus „Kregždučių“ iš miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ tema.
Be to, pianistas skyrė kūrinį savo mokytojui, šviesaus atminimo džiazo klavišininkui Olegui Molokojedovui. Mama Domą atvedė į šio pedagogo klasę B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, nes Birštono festivalyje buvo girdėjusi Vilniaus džiazo kvartetą, kuriame muzikavo O. Molokojedovas.
V. Gečytė su savo tarptautiniu kvartetu tarp kitų kūrinių atliko baladę Jono Meko eilėmis bei lietuvių liaudies dainą primenančią autorinę kompoziciją.
Išradingomis lietuvių ir latvių dainų aranžuotėmis festivalyje sužibėjo Lietuvos ir Latvijos džiazo korifėjai Vita Rusaitytė, Skirmantas Sasnauskas, Lauris Amontovas ir kiti, susivieniję projektui „Trombomanija“.
Neliko nuskriausti ir tradicinio džiazo bei pasaulio muzikos mėgėjai – juos kokybiška muzika apdovanojo „Collaborative Jazz Septet“ ir gitaristo Mindaugo Stumbro kvartetas. Vienintelis užsienietiškas projektas – H. Affolterio „Appletree“ – nukėlė publiką į 1991-uosius, kai ši muzika audrino festivalio „Kaunas Jazz“ auditoriją.
Birštono džiazo šventė lygiai po dvejų metų pratęs beveik pusę amžiaus trunkančią savo kelionę per džiazo epochas ir kraštovaizdžius. „Laukti liko nedaug – tik 700 dienų. Susitiksime 2028 metų kovo 31 dieną”, – paskelbė užbaigdamas spalvingą džiazo maratoną jo sumanytojas ir rengėjas Birštono kultūros centro vadovas Zigmas Vileikis.