„TheATRIUM“ atskleidė jubiliejinius metus vainikuojančią tarptautinę programą: joje – „The Tiger Lillies“ gaivalas

Kai kurie iš jų grįžo į miestą kurti festivalio namuose, Klaipėdos dramos teatre. Pavasario pradžioje „TheATRIUM“ pristatė Lietuvos teatro vitrinos programą, o nuo šios savaitės pabaigos žiūrovams atskleidžiami ir tarptautinėje programos dalyje rodomi scenos meno kūriniai. Bilietai į juos bus paskelbti artimiausiu metu.

10-ojo „TheATRIUM“ tarptautinės programos dalyje žiūrovų lauks keturi scenos meno kūriniai. Visi jie labai skirtingi: autobiografinių bruožų turinti biodrama iš Argentinos, spektaklis be ryškios režisieriaus pozicijos iš Estijos, šokio spektaklis iš Graikijos bei spektaklis-koncertas iš Ispanijos. Kasmet planuojant festivalio programą – tiek Lietuvos teatro vitriną, tiek tarptautinę jo dalį, Klaipėdos dramos teatre vyksta intensyvios iš šio teatro darbuotojų sudarytos komisijos diskusijos. Komisijoje dalyvauja įvairių teatro padalinių darbuotojai ir kandidatai į programą vertinami atsižvelgiant tiek į jų technines specifikas, turinį, aktorinius darbus, inovatyvumą, dramaturgiją, scenografiją ir t. t. 

Anot už šios programos rengimą ir derinimą atsakingos Klaipėdos dramos teatro tarptautinių kultūros projektų vadybininkės Karolinos Sadlauskaitės, nemažai kandidatų į festivalį teatro atstovų yra gyvai pamatomi įvairiuose teatrų festivaliuose ar tikslingose išvykose į užsienio teatrus. „Formuodami programą ieškome kitoniškų spektaklių, kurie skirtųsi nuo to, ką esame pratę matyti mūsų scenose. Esu pastebėjusi, kad keliaujant ir stebint spektaklius užsienyje kelias dienas iš eilės pamažu pradedi užčiuopti unikalų lankomos šalies teatro „geną“ – stilių ar pasikartojančias tam tikras jų teatro laukui aktualias temas. 

Be abejonės, šis „genas“ susideda iš daugybės dėmenų, kūrėjai labai skirtingi – jį sunku apibrėžti, neretai jį tenka ilgai apmąsčius tiesiog pajusti. Tad pamatę kažką netikėto, įspūdį keliančio, svarbaus tai šaliai, bet tuo pačiu aktualaus ir mums, norime atsivežti šį kūrinį į savo miestą, savo festivalį“. Proga niekur neišvykstant, savo mieste, už priimtiną kainą pamatyti garsiausiuose pasaulio teatruose rodomus kūrinius yra didžiulė dovana klaipėdiečiams ir miesto svečiams. 

„Wayqeycuna“ kečujų kalba pažodžiui verčiama į „mano broliai ir seserys“ – tai reiškia tiek kraujo ryšį, tiek pačią bendruomenę Šiaurės Argentinoje, iš kur ir kilęs spektaklio autorius ir režisierius Tiziano Cruz. Šiuo spektakliu, net dviem jo rodymais gegužės 30 d. prasidės „TheATRIUM“ tarptautinė programa. „Wayqeycuna“ yra trečioji ir paskutinė autobiografinės trilogijos dalis. Jos kūrinius siejo bendras motyvas, T. Cruz sesers mirtis. Ji mirė 2015 m. būdama 18 metų Argentinos šiaurėje esančioje ligoninėje dėl komplikacijų po gimdymo. Kaip skaudžią jo šeimai istoriją ne vieno interviu savo kelionių po pasaulį su savo kūryba metu pasakojo menininkas, jai buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą dėl kilmės, tad ši mirtis ne tik asmeninis, bet ir visuomeninis įvykis, atspindintis iki šiandienos gajus kolonijiniais laikais nusistovėjusios nelygybės suvaržymus.

„Šiame pasakojime atsiskleidžia pokolonijinė perspektyva, kapitalizmo kritika, taikus maištas prieš vietinius vis dar engiančią sistemą. „Wayqeycuna“ – orus T. Cruz atstovaujamos tautos balsas, o spektaklis, keliaujantis po visą pasaulį ir žinomus teatro festivalius – savotiška sėkmės istorija ir ištikimybės savo šaknims simbolis“, – pasakojo K. Sadlauskaitė. Europiečiams kečujai pažįstami labai menkai, o ir pats T. Cruz – išskirtinis, retas atvejis, kuomet pirmąsias tautas atstovaujantis menininkas yra žinomas tarptautiniu mastu ir taip plačiai keliauja. 

Pasak K. Sadlauskaitės, „Wayqeycuna“ išsiskiria ramiu tempu, nuoširdumu, jame nėra aštriai degančio pykčio, pretenzingumo. Per aštuonerius metus trukusį trilogijos kūrimo laikotarpį T. Cruz daug ir giliai mąstė apie gedulą ir įvairias jo formas bei tai, kaip skirtingai įvairios kultūros supranta bei priima mirtį. Savo kūriniuose jis dalinasi ir tuo, kaip mirtį priima kečujai, jų pasaulėvokoje nėra linijinės perspektyvos, o gerbiamas gyvenimo cikliškumas.  Ypatinga „Wayqeycuna“ reiškinio detalė – duonos kepimo dirbtuvės. Prieš spektaklį mieste bus surengtos dirbtuvės, kurių metu žmonės galės kepti duoną pagal kečujų tradicijas. Vėliau šia duona režisierius vaišins savo spektaklio žiūrovus. 

Birželio 5 d. vyks ypatingas, simboliškai su pirmuoju „TheATRIUM“ susitinkantis pasirodymas „The Tiger Lillies – Makbeto daina“. Ispanų teatro kompanijos „La Perla 29“ ir žymiosios britų tamsiojo kabareto grupės „The Tiger Lillies“ kūrinys, kurį pagal Williamą Shakespeare'ą režisavo Oriol Broggi – gaivališkas spektaklis-koncertas. Trys raganos, kurias šiame kūrinyje įkūnija muzikinės grupės trijulė, dainuoja Makbetui apie žmogui per didelę galią. Spektaklio-koncerto aprašyme minima, kad akordeonų, ukulelių, naujų dainų, emocingų baladžių ir trijų puikių aktorių vedama išskirtinė komanda kuria naują būdą pasakoti klasikinę istoriją apie valdžią ir karą, kaltę, krauju suteptas rankas, mirtį, kerus, tamsias naktis, rūką ir neišdildomą nusikaltimų, atsiradusių iš perdėtos ambicijos, atmintį. 

Jungtinis ispanų ir britų kūrinys sulaukė ir daug pozityvių įvertinimų žiniasklaidoje, „jei dar niekada nesate susidūrę su Makbetu, dabar yra puikus metas žengti į jo tamsos karalystę. O jei jau esate susidūrę, tai tikrai niekada nesate matę tokio formato, kokį sukūrė Broggi ir „The Tiger Lillies“, – ispanų „ABC“ dienraštyje tvirtino Sergi Doria. O Ana Prieto iš „El National“ rašė: „Makbeto daina“ yra puikus, galingas ir juokingas kūrinys; pasaka apie blogį, kuri prasideda ir baigiasi kaip koncertas, o jos temos nuolat plečiamos, pabrėžiamos ir gilinamos Jacques’o tekstais. Koncentruotas pasakojimas ir teminė šerdis, pertvarkyta per muziką, tiesiogiai kreipiasi į emocijas – į širdį“.

„The Tiger Lillies“ buvo pirmojo „TheATRIUM“ festivalio 2017 m. programos dalis, tad pasak K. Sadlauskaitės, sutikti Makbetą Klaipėdoje norėjosi ne tik dėl pačio kūrinio energijos ir savitumo, bet ir siekiant sukurti simbolišką sąsają su festivalio ištakomis.

„Von Krahl“ – pirmasis nepriklausomas teatras, įsikūręs po Estijos nepriklausomybės atkūrimo. Kartu šis teatras – eksperimentų ir kūrybinės laisvės simbolis, iki šiol laikomas vienu radikaliausių Estijoje. „Von Krahl“ kūriniai šiuolaikiški, muzikalūs ir tarpdiscipliniški, o stilius – provokuojantis, siurrealus ir kritiškas, – apie trečiuosius tarptautinės programos svečius iš Estijos, „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ pasakojo K. Sadlauskaitė. – Atvykstantis spektaklis – kupinas jaunatviškumo, lengvas ir absurdiškai šmaikštus stiprių aktorių-kūrėjų ir „Von Krahl“ teatro kūrinys, kuriame nuolatos sukasi pamažu griūnanti tikrovė sekmadieninėje SPA erdvėje.“ 

„Kiekviena diena kaip sekmadienis“ neturi ryškios režisieriaus pozicijos, tai visos kūrybinės komandos darbas. Savo dramaturginiais vedliais jie pasirinko du iš pažiūros skirtinguose literatūrinio pasaulio poliuose esančius kūrinius – sovietmečiu Estijoje nepaprastai populiarią Silvi Väljal vaikų istoriją „Jussikese seitse sõpra“ („Jussikės septyni draugai“) ir Aldous Huxley distopinį romaną „Drąsus naujas pasaulis“. Spektaklio kūrėjai charakteringo estiško humoro smelkiamame kūrinyje kviečia apsilankyti tikroje svajonių žemėje „Sundayland“ – čia laukia neribotas laikas SPA ir saunų erdvėse bei platus grožio procedūrų pasirinkimas. Reklaminiame lankstinuke perskaitęs apie tokią vietą, Jussike žino bet kokia kaina turintis ten pakliūti. Žiūrovams stebint Jussike vartotojiško rojaus oazėje lieka nuspręsti, ar „Sundayland“ SPA atperka visus iki sekmadienio išgyvenamus rūpesčius ir ar SPA iš tiesų ir yra tai, kas vainikuoja žmogiškąją patirtį.  „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ šių metų tarptautinėje „TheATRIUM“ programoje bus galima pamatyti birželio 11 d.

Paskutinysis programoje – ryškios, itin savitą braižą turinčios graikų choreografės Patricijos Apergi šokio spektaklis „Hystory“ (Atėnų ir Epidauro festivalio 2025 produkcija). K. Sadlauskaitė, šį kūrinį mačiusi Graikijoje vykusiame Atėnų ir Epidauro menų festivalyje minėjo, kad choreografė, apibūdinama kaip viena ryškiausių jaunosios kartos graikų šiuolaikinio šokio kūrėjų, naujosios graikų šokio bangos, nagrinėjančios socialines temas, atstovė. „Hipnotizuojantis šokio spektaklis nurodo į istoriškai susiklosčiusius moters įvaizdžius. Šokėjų judesiuose ir simboliuose atsispindi su šiais įvaizdžiais susijusi sudėtinga moterų padėtis ir įsivyravę interpretuojamo moterų emocinio pasaulio stereotipai. 

Kita vertus, ypatingas „Hystory“ bruožas – jo šmaikštumas; šis kūrinys nesiekia moralizuoti, jis kviečia liudyti ir pasinerti į ritmišką konfliktiškų moteriškumo pavidalų kaitą. Tai kalba, kurią gali suprasti visi“, – teigė tarptautinių kultūros projektų vadybininkė. 

Spektaklio pavadinime koduojama persipynusi dviejų žodžių žaismė, kurianti savitą reikšmės sluoksnį – „hystera“ ir „history“. Senovės graikų kalboje „hystera“ reiškia gimdą – iš šio žodžio kilo ir isterijos terminas, pastaroji labai ilgai buvo siejama būtent su moteriškąja lytimi. Kadaise plačiai paplitusi „klajojančios gimdos“ teorija teigė, kad gimda gali judėti kūne, sukeldama fizinius ir psichologinius sutrikimus. Ši teorija stiprino istorinį įsitikinimą, kad moterys iš prigimties yra linkusios į emocinį nestabilumą.

„Hystory“ iš moteriškosios pozicijos pratęsia ankstesnius P. Apergi tyrinėjimus spektaklyje „Planites“ (2012 m.), tuomet vyrų trupė įsivaizdavo gatvę kaip klajonių ir geresnio rytojaus paieškų erdvę.  Šį šokio spektaklį bus galima pamatyti birželio 18 d.