Šio koncerto programa – vienas tų retų atvejų, kai pilnatvei pasiekti tereikia dviejų monumentalių kūrinių. Šiuo atveju – tai monumentalusis Johanneso Brahmso Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 d-moll ir Antonino Dvorako Simfonija Nr. 7 d-moll. Kartu jie vadinami vienais didingiausių ir tyriausių instrumentinės muzikos pavyzdžių visoje muzikos istorijoje.
Milžiniško J. Brahmso koncerto, ilgesnio nei legendinis Ludwigo van Beethoveno „Imperatoriškasis“ (Nr. 5), kūrybos procesas užtruko beveik penkerius metus. J. Brahmsas šį koncertą kūrė kaip vidinės kovos, dvasinės dramos ir didžiulės emocinės įtampos kupiną opusą. Šio koncerto muzikinė medžiaga tokia intensyvi, kad kritikai teigė, jog jis negalįs teikti malonumo – aukštame registre išnaudojami disonansai to meto klausytojo ausiai atrodė nesuderinami. Koncertas, be abejonės, įnešė pokyčių į šio žanro raidą: fortepijonas čia – ne puošmena, o lygiavertis orkestro partneris, drauge audžiantis galingą simfoninę viziją. Šis kūrinys iki šiol išlieka vienu įspūdingiausių stambios formos kūrinių fortepijonui ir simfoniniam orkestrui.
J. Brahmso fortepijoniniai koncertai – tarsi simfonijos su fortepijono solo, jų imasi anaiptol ne kiekvienas pianistas. Prieš kelerius metus koncerte su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atlikęs monumentalų J. Brahmso Antrą koncertą fortepijonui, Lukas Geniušas vadino tai tikru iššūkiu. O štai šįkart laukia naujas iššūkis – su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ners į Pirmojo koncerto muzikinę tankmę.
LNSO simfoninio vakaro antroje dalyje skambėsianti A. Dvorako Simfonija Nr. 7 d-moll – vienas tamsiausių ir dramatiškiausių jo simfoninių opusų. Kurti 7-ąją simfoniją A. Dvoraką įkvėpė Čekijoje tuo metu stiprėjusi nacionalistinė banga ir pasipriešinimas Austrijos-Vengrijos imperinei politikai. Kompozitorius simfoniją kūrė tautinės savimonės ir politinės įtampos fone, todėl muzikoje girdėti nerimo pulsas, nepalaužiama valia ir galiausiai triumfuojanti viltis.
Kaip ir dauguma nedidelių šalių kompozitorių, A. Dvorakas troško pripažinimo už Čekijos ribų, o jį pasiekti padėjo J. Brahmso palaikymas: Londone vykusi 7-osios simfonijos premjera susilaukė sėkmės, todėl šį kūrinį pats kompozitorius matė ir kaip savo asmeninės kūrybinės išraiškos galimybę, ir kaip naująjį Čekijos patriotizmo simbolį – tikėjosi juo sujaudinti visą pasaulį. Ir jam pavyko: jo biografas Johnas Claphamas rašė, kad šio kūrinio dramatinė galia, emocijų gylis ir vizijos platumas neprilygsta jokiam kitam iki tol sukurtam A. Dvorako kūriniui.
Orkestro muzikos koncertas „Romantizmo meistrų susitikimas. LNSO, Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas“ vyks balandžio 24 d., penktadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Balandžio 25 d., šeštadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje ta pačia programa bus vainikuotas festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Visą LNF 85-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt. LNF 85-ojo koncertų sezono mecenatas – „Norfa“.


