Yaroslavui Shemetui vos trisdešimt. Jis yra Silezijos filharmonijos Katovicuose meno vadovas, Gdansko Baltijos operos muzikos vadovas. Jo mostams paklūsta garsūs orkestrai, jis yra dirigavęs prestižinėse salėse nuo garsiosios Hamburgo Elbės filharmonijos iki Šanchajaus „Grand Theatre“, festivaliuose Bairoite, Miunchene, Honkonge. Maestro šįsyk su LNSO koncertą pradėjo nuo Vilniuje gyvenusio ir kūrusio Stanisławo Moniuszko Fantastinės uvertiūros „Pasaka“ („Bajka“).
Paskui į sceną žengė pianistė A. Žvirblytė, daug koncertuojanti ir pas mus, ir užsienyje. Dar prieš koncertą atlikėja pasakojo, jog jai, kaip ir daugumai pianistų, Chopino muzika yra ypatinga. Būtent šis kūrinys, kurį skambino Nacionalinėje filharmonijoje, yra pirmasis, kurį ji, būdama 21-erių, grojo solo su simfoniniu orkestru. Dabar, kai pianistei šešiasdešimt, jis nuskambėjo brandžiau, ryškiau, emocionaliau. Po šiltų plojimų bisui ji pasirinko vieną Chopino mazurkų.
Susiję straipsniai
Antroje dalyje publika išgirdo Y. Shemetui, kaip ir daugybei ukrainiečių kilmės muzikų, itin svarbaus garsiojo tautiečio Boryso Lyatoshynsky’o Trečiąją simfoniją (kurtą 1950–1954 m.), aršios sovietų cenzūros užpultą kaip per daug modernią. Kyjivo konservatorijoje prof. Lyatoshynsky’o klasę lankė vienas ryškiausių lietuvių kompozitorių Osvaldas Balakauskas.
Beje, maestro Y. Shemetas pažįstamas Lietuvos publikai – kaip kviestinis dirigentas bendradarbiauja su Klaipėdos muzikiniu teatru.