„Gaida 2026“: anšlaginė muzikinė dedikacija vienam ryškiausių šiuolaikinių kompozitorių

Muzikinė dedikacija A.Pärtui buvo anšlaginė – visi bilietai į koncertą parduoti iš anksto. Tarp susirinkusiųjų pasiklausyti gyvosios muzikos legendos kūrinių galėjai matyti ir Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą su žmona Diana, ir aktorių Juozą Budraitį, režisierių Raimundą Banionį, ir daug kitų visuomenei žinomų žmonių. Ko gero, nemaža dalis jų pirmiausia yra NIKO ansamblio – vieno ryškiausių Lietuvos kolektyvų, pelniusių pripažinimą dėl originalių ir vizualių pasirodymų, gerbėjai, tačiau pagrindinis koncerto masalas, reikia tikėtis, vis dėlto buvo A.Pärtas.

Pernai 90-mečio jubiliejų atšventęs estų kompozitorius laikomas viena svarbiausių šiuolaikinės muzikos figūrų greta tokių kūrėjų kaip Philipas Glassas, Steve'as Reichas ar Johnas Adamsas.  1980 m. su šeima iš Estijos emigravęs į Vakarus, jis apsistojo Berlyne, kur praleido didžiąją gyvenimo dalį. Čia susiformavo ir jo unikalus tintinnabuli (liet. varpeliai) stilius, tapęs viena ryškiausių XX–XXI a. muzikos kalbų. Tintinnabuli muzikoje itin koncentruota medžiaga išreiškia ypatingą kompozitoriaus santykį su tyla, o pats stilius atskleidžia kūrėjo filosofiją, glaudžiai susijusią su krikščioniškomis vertybėmis, religine praktika bei tiesos, grožio ir tyrumo paieškomis. Tai atgailos muzika, mokanti mus atidžiai įsiklausyti į slapčiausias sielos gelmes. A.Pärto kūryba nuosekliai grindžiama sakraliniu tekstu, tylos, garso ir maldos santykiu.

Su A.Pärto muzika lietuvių melomanus dar sovietmečiu supažindino maestro Saulius Sondeckis ir jo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras. Ir ne tik lietuvių! 1984 m. pasaulį išvydo A.Pärto plokštelė „Tabula rasa“, įrašyta su Gidonu Kremeriu, Tatjana Grindenko, Alfredu Schnittke ir Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu S.Sondeckio. Ji tapo tikru lūžio tašku – kompozitorių išgarsino tarptautiniu mastu ir atvėrė jam kelią į ECM įrašų kompaniją, kuri iki šiol yra pagrindinė A.Pärto kūrinių leidėja. Nuo to laiko A.Pärto kūryba skamba didžiausiose pasaulio koncertų salėse – nuo Niujorko „Carnegie Hall“ iki Londono „Barbican“ ar Vatikano bazilikų.

2000 m. S.Sondeckiui ir Lietuvos kameriniam orkestrui dedikuotas A.Pärto kūrinys „Orient & Occident“, vienas konceptualiausių jo opusų, kuriame rytietiško meloso ornamentai ir vakarietiška harmoninė logika susilieja į vientisą garsinę struktūrą, nuskambėjo Berlyno festivalyje, o bendradarbiavimas su LKO ženklino ne vieną svarbų A.Pärto kūrybinį etapą.

Dar prieš ketvirtį amžiaus duodamas interviu kompozitorei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei (išspausdintas leidinyje „Muzikos barai“), A.Pärtas sakė: „Leidžiu sau pasakyti (ir tai man labai didelė privilegija): Saulius – mano atlikėjas. Ir Lietuvos kamerinis orkestras. Jie labai daug man sukūrė. Mes kaip ir simpatizuojame vieni kitiems. Tai man labai svarbu. Nes juk tik taip ir turi būti… Bent jau aš taip įsivaizduoju gimstančią muziką. S.Sondeckis sugeba, moka padėti tokio „gimdymo“ metu. Jis turi milžinišką darbo su orkestru patirtį. Dar daugiau: juk visas šis orkestras – jo mokiniai, jo paties mokykla!“

„Gaidos 2026“ koncerte estafetę iš LKO perėmė NIKO. Prieš koncertą kai kurie klausytojai baiminosi, kad dirigentas G.Gelgotas laikysis jam įprasto ekspresyvaus ir kiek teatrališko stiliaus, kuris tarsi nederėtų prie meditatyvinės, skatinančios pasinerti į vidinį ramumą ir dvasinį susikaupimą A.Pärto muzikos. Bet nieko panašaus neįvyko – muzika diktavo ir atlikimo būdą.

Pirmoje koncerto dalyje nuskambėjo elegiškas ir hipnotizuojantis „Cantus in memoriam Benjamin Britten“, sukurtas po to, kai 1976 metais per radiją išgirdęs žinią apie britų kompozitoriaus mirtį A.Pärtas labai susijaudino. Kaip pats yra sakęs, tik prieš pat B.Britteno mirtį jis pradėjo suprasti nepaprastą jo muzikos tyrumą. Taip radosi elegiškas kūrinys išėjusiam kolegai atminti.

Kitas kūrinys, kurį išgirdo „Gaidos“ publika, – „Da pacem Domine“, arba „Suteik mums taiką, Viešpatie“, sukurtas 2004 m. reaguojant į Madrido traukinių sprogimus. Jį įkvėpė senosios muzikos atlikėjo Jordi Savallio kvietimas sukurti muziką Taikos koncertui. A.Pärtas parašė meditatyvų, ramų tintinnabuli stiliaus kūrinį pagal senąją lotynišką antifoną taikai palaikyti, kalbančią apie žmonijos skausmą, kančią, viltį, ypač svarbią neramiais laikais.

Po jo NIKO vadovas G.Gelgotas ir smuikininkė Augusta Zuokė atliko vieną žinomiausių kompozitoriaus kūrinių „Spiegel im Spiegel“ („Veidrodis veidrodyje“). Pasikartojančios, tarsi viena kitą atspindinčios muzikinės frazės čia kūrė begalybės pojūtį ir kvietė įsiklausyti į vidinę erdvę.

Pirmąją vakaro dalį užbaigė vienas reikšmingiausių vėlyvojo laikotarpio kūrinių „Trisagion“ („Triskart šventas“), įkvėptas stačiatikių dieviškosios liturgijos pradžios maldos ir atskleidžiantis dar vieną itin svarbią A.Pärto kūrybos dimensiją – muzikos ir dvasinio patyrimo ryšį.

Antroje koncerto dalyje A.Pärto muzikos vakarą tęsė „Fratres“ („Broliai“) – vienas žinomiausių ir dažniausiai atliekamų A.Pärto kūrinių. Jis yra skambėjęs įvairių kino filmų garso takeliuose, šokio spektaklių pastatymuose. Neatsitiktinai ir „Gaidos“ festivalyje jis buvo palydėtas ilgais ir karštais plojimais.

Jį keitė asketiško skaidrumo „Summa“, dar viena tintinnabuli stiliaus kompozicijų. Dėl sovietmečio ateistinės politikos kūrinio pavadinimas slėpė užkoduotą žinutę – „Summa“ sukurta pagal lotyniškojo „Credo“ tekstą.

A.Pärto kūrybos vakarą vainikavo jau minėtas kompozitoriaus proveržio opusas – dvigubas koncertas „Tabula rasa“, tapęs vienu ypatingiausių kūrinių muzikos pasaulyje ir paskatinęs daugybę kompozitorių, atlikėjų bei klausytojų į muziką žvelgti ir ją suprasti visiškai naujai. Šis kūrinys taip pat tapo lūžio tašku A.Pärto kūrybiniame kelyje – pirmą kartą didelės apimties kompozicijoje atsiskleidė išraiškos galimybės, kurias suteikia tintinnabuli stilius. Džiugu, kad prie jo sklaidos pasaulyje prisidėjo ir talentingi Lietuvos muzikai – maestro S.Sondeckis bei jo išugdytas Lietuvos kamerinis orkestras.

Pastarajame koncerte „Tabula rasa“ atliko NIKO ansamblis ir orkestras, diriguojamas G.Gelgoto, solistės A.Zuokė ir Julija Anderson.

Po koncerto galime pasidžiaugti: festivalis „Gaida 2026“ Lietuvos muzikos mėgėjams dovanojo išties išskirtinį vakarą, kuriame per vieną koncertą galėjome išgirsti bene reikšmingiausius A.Pärto kūrinius. Publika savo dėkingumą išreiškė ilgais plojimais.