Dirigentas R.Calveyra, iš rankraščio perrašęs G.P.Colonnos koncertinių mišių natas ir parengęs pirmą modernią jų partitūrą, pasakojo, kaip kilo idėja prikelti šį kūrinį: „Rusijos invazija į Ukrainą ypač sukrėtė mane – tarsi galingas lūžis, staiga apvertęs pasaulį aukštyn kojomis. Tada pradėjau ieškoti muzikos, kuri galėtų sukurti atsvarą šiai tamsai, suteikti vilties.
Pradėjęs atidžiau studijuoti šių G.P.Colonnos mišių rankraštį supratau, kad radau tai, ko ieškojau. Tai kur kas daugiau nei puikus XVII amžiaus polichorinės muzikos pavyzdys – tai šedevras, įkūnijantis šviesos ir vilties dvasią.
Kad galėtume pasidalyti su klausytojais šiuo galingu gyvenimo patvirtinimu, atsveriančiu šiandien stipriai jaučiamą jo trapumą, sutelkėme „Canto Fiorito“, Klaipėdos koncertų salės ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos pajėgas ir gavome Lietuvos kultūros tarybos bei Vilniaus miesto savivaldybės finansavimą šiai idėjai įgyvendinti.
Atgaivindami pamirštą baroko kūrinį, sykiu atversime naują puslapį pasaulinėje senosios muzikos scenoje.“

V.Abramausko nuotr.
Kompozitorius G.P.Colonna (1637–1695) yra nepelnytai mažai žinomas Lietuvoje. Jis buvo vienas žymiausių Italijos baroko epochos muzikos kūrėjų – garsus mokytojas, vargonininkas ir vargonų meistras.
Eidamas Bolonijos Šv.Petronijaus bazilikos kapelmeisterio ir vargonininko pareigas, jis taip pat dirbo Ferraros, Parmos, Modenos ir Florencijos dvaruose. G.P.Colonna buvo vienas iš prestižinės Bolonijos filharmonijos akademijos steigėjų ir vėliau – jos prezidentas.
Jo autoritetas buvo toks didelis, kad jam be konkurso buvo pasiūlyta Vatikano Šv.Petro bazilikos kapelmeisterio vieta, tačiau jis atsisakė šių prestižinių pareigų ir pasirinko likti Bolonijoje.
G.P.Colonnai sakralinius kūrinius užsakinėjo pats Šventosios Romos imperijos imperatorius Leopoldas I. Visa tai liudija neprilygstamą G.P.Colonnos reputaciją sakralinės muzikos srityje.
Skambėsiančioje premjeroje G.P.Colonna sujungia vokalinių mišių didybę su turtingu styginių orkestro skambesiu. Muzikinė jų kompozicija išties monumentali: nepaprastai sudėtinga polifoninė balsų struktūra derinama su atkarpomis, kuriose trys chorai atliepia vienas kitam, kurdami muzikinį dialogą ir erdvės pojūtį.
Tokio tipo kompozicijas kurti G.P.Colonną skatino ir pati Bolonijos Šv.Petronijaus bazilika, kur skirtingi chorai galėjo giedoti iš abipus altoriaus esančių balkonų, akomponuojant abiejose pusėse įrengtiems vargonams. Šalia sudėtingo kontrapunkto šiose mišiose esama ir populiaresnės muzikinės kalbos elementų, pavyzdžiui, ostinatinio boso, kuris kūriniui suteikia gyvybingumo ir energijos.
Orkestras čia atlieka kur kas daugiau nei vien instrumentinius pragrojimus tarp vokalinių epizodų: instrumentai dažnai įsilieja į polifoninę faktūrą greta dainininkų, o kartais susipina į stulbinantį audinį, kuriame skamba net devyniolika savarankiškų muzikinių linijų. Tai itin retas reiškinys net ir žymiai vėlesnėje muzikoje.
Susiję straipsniai
G.P.Colonnos koncertinių mišių sugrįžimas – tai ne vien istorinio kūrinio atgimimas. Tai galimybė šiandien išgirsti muziką, kuri prieš daugiau nei tris šimtmečius buvo kuriama tikint jos galia suvienyti balsus, erdves ir žmones. Šiandien, kai pasaulis vėl išgyvena didelių sukrėtimų laiką, šis nepaprasto grožio ir masto kūrinys įgyja naują prasmę.






